Kaunas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
→Nuorodos: netikusi nuoroda |
|||
Eilutė 14:
==Istorija==
Dabartinio Kauno vietoje, [[Neris|Neries]] ir [[Nemunas|Nemuno]] [[upė|upių]] santakoje, gyventa nuo seniausių laikų. Kaip spėja kai kurie istorikai, [[1140]] m. arabų kartografas Idrisis tariamai Kauno vietoje pažymėjo gyvenamąją vietovę vardu ''Quaynu'' (''Qanys'', arba ''Kabnu''). Santakos gyvenvietės teritorijoje [[XIV amžius|XIV]] a. viduryje buvo pastatyta mūrinė [[Kauno pilis]]. [[Teutonų ordinas|Kryžiuočių]] kronikose Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta [[1361]] m. kaip žymi [[LDK]] tvirtovė. Kaunas su savo mūrine pilimi XIV - [[XVI amžius|XVI]] a. sudarė svarbią pilių grandinės dalį, nusitęsusią palei Nemuną ir skirtą atremti kryžiuočių antpuolius. Pilis ne kartą buvo sugriauta. [[1398]] m. mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su [[Hanzos miestas|Hanzos miestais]], tarp jų [[Ryga]] ir [[Karaliaučius|Karaliaučiumi]].
[[Image:Kowno DomPerkuna.jpg|right|thumb|270px| Perkūno namai (XV a.)]] [[1408]] m. kunigaikštis [[Vytautas]] suteikė Kauno miestui [[Magdeburgo teisės|Magdeburgo teises]]. [[1441]] m., pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki [[1532]] m. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, čia įsikūrė pagrindinė Lietuvos muitinė, didėjo jo, kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė, susiformavo pirmieji mūrinių namų kvartalai. Amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės]] miestų. [[XVII amžius|XVII]] a. pradžioje, susilpnėjus Lenkijos ir Lietuvos valstybei dėl jos karų su kaimyninėmis šalimis, Kauno plėtra sulėtėjo. Gyventojus išskynė [[maras|maro]] epidemijos, miestas nukentėjo nuo švedų antpuolių, gaisrų.
[[XVIII amžius|XVIII]] a. pabaigoje Kauno ekonomika pagyvėjo, tačiau greit užklupo [[1812]] m. karas, kurio metu [[Napoleonas|Napoleono]] armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus. XVIII a. pabaigoje iškastas Nemuną su [[Dniepras|Dnepru]] sujungęs [[Oginskio kanalas]], [[1862]] m. nutiestas geležinkelis, siejęs [[Rusijos imperija|Rusijos imperiją]] su [[Vokietija]], [[1898]] m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė - visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius - [[Kauno tvirtovė|Kauno tvirtovės]] fortų statyba, trukusi nuo [[1882]] iki [[1915]] metų. Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė [[Pirmasis pasaulinis karas]]. Iki [[1919]] metų Kaune šeimininkavo įvairių tautų ir valdžių (Lietuvos komunistų, pilsudskinės Lenkijos, Vokietijos) atstovai.
[[Image:Kauno gelezinkelio stotis.jpg|thumb|270px|Kauno geležinkelio stotis]]
1919 m. rusams užėmus [[Vilnius|Vilnių]], Kaune įsikūrė [[Valstybės taryba]] ir [[Lietuvos ministrų kabinetai (1918-1940)|Ministrų kabinetas]], kitos įstaigos. [[1920]] m. Vilnių okupavus [[Lenkija|Lenkijai]], Kaunas tapo [[Laikinoji sostinė|Laikinąja sostine]], svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 metais Kaune susirinko [[Steigiamasis Seimas]], padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, [[Aleksotas|Aleksotą]] ir [[Vilijampolė|Vilijampolę]] su centru sujungė tiltai per Nemuną bei Nerį. [[1922]] m. įkuriamas [[Vytauto Didžiojo universitetas|Universitetas]], [[1924]] m. pradėjo kursuoti autobusai, [[1926]] m. transliacijas pradeda radijo stotis, [[1928]] m. įrengiamas miesto vandentiekis.
| |||