Jean-François Champollion: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Laisvė (aptarimas | indėlis)
Laisvė (aptarimas | indėlis)
Eilutė 10:
Grįžęs iš užsitęsusios kelionės [[1826]] m. buvo paskirtas dirbti Luvro muziejuje egiptietiškosios kolekcijos konservatoriumi. Kitais metais Šampoljonas pats išvyko į Egiptą kartu su savo mokiniu italų archeologu iš Pizos [[Ippolito Rosellini]] ([[1800]]-[[1843]] m.
 
== Darbai ==
 
Dėl šios [[1828]]-[[1829]] m. įvykusios ekspedicijos į Nilo šalį, kur sistemingai buvo atliekami žvalgymai, pirmą kartą Egipto istorijoje ir geografijoje, leidę atskleisti rašmenų ir istorijos paslaptis, gimė nauja mokslo šaka -egiptologija. Šampoljonas paliko daug užrašų ir eskizų, o Rosellini vėliau pabaigė graviūras, kurie suformavo pagrindą darbui šioje srityje ir buvo labai naudingi vėlesnėms mokslininkų kartoms.
Grįžęs į Prancūziją [[Žanas Fransua]] [[1830]] m. tapo Rašmenų akademijos nariu, o [[1831]] m. Prancūzijos koledže įsteigė Egipto istorijos ir archeologijos katedrą. Tai įvyko kol jis ruošė savo ekspedicijos rezultatų publikavimą, bet, deja, Paryžiuje 1832m. gegužės 4 dieną jį ištiko insulto priepuolis. Šampoljonas palaidotas Paryžiuje.
Tikroji šio žmogaus šlovės priežastis yra ta jog jis iššifravo egiptiečių hieroglifus. Ir tai nebuvo joks laimingas atsitiktinumas,o ilgas procesas kurį atliko labai išsimokslinęs žmogus, kurio mokslai prasidėjo dar vaikystėj tyrinėjant senovines kalbas. Labiausiai Šampoljonui pasitarnavo Rozetės akmuo. Jis tyrinėjo šį akmenį lygindamas
graikų tekstą su egiptiečių rašmenimis
ir atpažino [[Kleopatros]] vardą - hieroglifų skaičius atitiko fonetinę vardo reikšmę. Po ilgo darbo jis atskleidė ir kitų simbolių reikšmę.
Žanas Fransua Šampoljonas atskleidė žmonėms senovės Egipto paslaptis ir suteikė galimybę sužinoti daug daugiau apie šia šalį.
 
 
==Nuorodos==