Darfūro krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Straipsnis verstas iš: http://en.wikipedia.org/wiki/Darfur_conflict |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 30:
2007-ųjų kovą JT misija apkaltino Sudano vyriausybę prisidedant prie „šiurkščių pažeidimų“ Darfūre ir tarptautinę bendruomenę paragino imtis skubių veiksmų ginant regione gyvenančius civilius.
Tarptautinė bendruomenė Darfūro krize susidomėjo tada, kai 2003-iųjų liepą „[[Amnesty International]]“, o gruodį ir „[[Tarptautinė krizių grupė]]“ (angl. ''International Crisis Group'') paskelbė ataskaitas apie padėtį regione. Tačiau pasaulio [[žiniasklaida]] plačiai nušviesti Darfūro konfliktą ėmėsi tik kai 2004-ųjų kovą baigiantis kadenciją JT humanitarinės pagalbos koordinatorius Sudanui [[Mukeshis Kapila]] Darfūrą pavadino „didžiausia pasaulio humanitarine krize“ . Nuo tada judėjimas, siekiantis humanitarinio įsikišimo į konfliktą, pradėjo veikti keletoje šalių.
[[Gerardas Prunier]], Afrikos konfliktais besidomintis mokslininkas teigia, kad galingiausios pasaulio šalys savo atsaką į Sudaną ištikusią krizę išreiškė tik susirūpinimu ir raginimais JT imtis veiksmų. Tuo metu JT, kurioms trūksta ir turtingųjų šalių finansavimo, ir karinės paramos, konflikto zonoje paliko tik simbolines Afrikos sąjungos pajėgas ([[AMIS]]), tačiau nesuteikė joms mandato ginti civilius. Stingant politinės valios paveikti politines ir ekonomines struktūras, darančias didžiausią įtaką konfliktui, tarptautinė bendruomenė kalbėjo tik apie humanitarinę Darfūro krizės pusę bei diskutavo, ar konfliktui turėtų būti suteiktas „genocido“ pavadinimas .
2006-ųjų spalio 16 „[[Mažumų teisių grupė]]“ (angl. ''Minority Rights Group'') išplatino kritišką ataskaitą, kurioje teigiama, kad JT ir didžiosios pasaulio jėgos galėjo pasimokyti iš savo neišmanymo per [[Ruandos genocidą]] ir užkirsti kelią gilėjančiai Darfūro krizei. Organizacijos vykdomasis direktorius [[Markas Lattimeris]] pažymėjo, kad „tokios krizės būklės, žudynių, išprievartavimų ir žmonių bėgimo buvo galima laukti ir išvengti. Jei iš karto po [[Ruandos]] JT struktūros būtų ėmusis veikti kartu, šiandien Darfūras nebūtų tokioje situacijoje. Bet veiksmų iš jų pusės buvo per mažai.“
Po 4 dienų, spalio 20-ąją, išgyvenusieji [[Holokaustą]] ir [[Kambodžos]] bei Ruandos genocidus, remiami 6 pagalbos organizacijų, atviru laišku kreipėsi į [[Europos Sąjungą]]. ES kartu su JT, kaip „vieninteliu įgyvendinamu pasirinkimu“, buvo raginamos daryti daugiau tam, kad žiaurumai Darfūre baigtųsi. [[Jamesas Smitas]], Didžiojoje Britanijoje pradėtos kampanijos prieš genocidą „[[Aegis Trust]]“ direktorius pažymėjo, kad „kol Afrikos sąjunga Darfūre dirbo labai gerai ir padarė viską, ką galėjo, likusi pasaulio dalis šių pastangų neparėmė nei pakankamu finansavimu, nei įranga taip, kaip turėjusi.“
Kita vertus, viešumas, su kuriuo dabar kalbama apie problemas vakarų Sudano regione yra stipriai kritikuojamas ir laikomas perdėtu [[Arabų]] ir [[Musulmonų]] pasaulyje. Arabų spaudoje rašoma, kad „Izraelio lobistai užkerta kelią bet kokiai gilesnei diskusijai ir taip nukreipia dėmesį nuo kiekvieną dieną vykdomų nusikaltimų Palestinoje ir Irake“ ir kad vakarų pasaulio dėmesys Darfūrui yra „tik priedanga Vakarų jėgų planuojamam ir po truputį įgyvendinamam viešpatavimui ir kontrolei Arabų pasaulyje“. Tuo metu kai „New Yorke tūkstančiai plakatų skelbia „genocidas“ ir „400 000 žuvusių“, iš tiesų „200 000 nužudyta“. Be to, „tai, kas daroma Darfūre yra ne genocidas“, o paprasčiausiai – „karo nusikaltimai“ . Kitas nepasitenkinimas išreiškiamas dėl to, kad Darfūre „nevykdomas joks etninis valymas“, regione „tiesiog vyrauja nestabilumas“ ir „susidūrimai tarp Sudano vyriausybės, sukilėlių grupuočių bei „Janjaweed“ .“
== '''JT taikdarių misija''' ==
| |||