Litera: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Elnuko (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 88.222.198.3 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Elnuko keitimas)
Eilutė 1:
[[Image:Metal movable type.jpg|thumb|350px|Literos (spaudmenų kasoje) ir jomis rėmelyje surinktas tekstas]]
'''Litera''' – praeityje spaudoje naudota metalinė kaladėlė su iškilu veidrodiniu simbolio atvaizdu. Patepus dažais ir priglaudus, simbolis atsispausdavo popieriuje. Tekstas iš literų buvo renkamas į specialią, tam skirtą formą. Iš pradžių tai buvo daroma rankomis. Tai buvo labai paplitęs masinio spausdinimo būdas ir dar neseniai literomis tebebuvo renkamos sudėtingos formulės ar tekstai su daug lentelių. Šiuo metu šis spausdinimo būdas naudojamas ypatingai retai.
== Atradimo istorija ==
Spaudos metalo spaudmenimis išradimo problema dar nėra galutinai ir visapusiškai išaiškinta. Iki šiol dėl jos mokslininkai karštai diskutuoja. Aišku tik, kad modernus spaudos būdas buvo išrastas ne iš karto ir ne vieno žmogaus. Tuometinė epocha iškėlė uždavinį patenkinti sparčiai didėjančią knygų paklausą, o to negalėjo padaryti [[Ksilografija|ksilografinė]] spauda. Spaudos patobulinimo būdų atkakliai buvo ieškoma daugelyje Europos vietų.
 
Dėl spaudos išradimo pirmenybės ir garbės varžosi daug Europos nacijų ir miestų. 1444 m. [[Avinjonas|Avinjone]] ([[Prancūzija|Prancūzijoje]]) [[Praha|Prahos]] auksakalys Prokopas Valdfogelis mokęs „meno rašyti mechaniniu būdu“, naudodamas 48 metalo literas ir įvairius instrumentus bei įrengimus. Tačiau ar buvo šis menas giminingas spaudai, nežinoma. Tarp [[Johanas Gutenbergas|Gutenbergo]] konkurentų minimas ir [[Briugė]]s miesto ([[Flandrija|Flandrijoje]]) spaustuvininkas Janas Britas. Į spaudos išradėjus pretenduoja ir italas Pamflijus Kastaldis, kurio garbei jo tautiečiai yra pastatę paminklą.
 
Kai kurie istorikai spaudos išradėju laiko [[Harlemas (Nyderlandai)|Harlemo]] ([[Nyderlandai|Nyderlanduose]]) gyventoją Laurencijų Kosterį. Anot XVI a. istoriko A. Junijaus, L. Kosteris išrado spausdinimą atskirais spaudmenimis atsitiktinai, pjaustydamas iš buko raides kaip žaislus anūkams. Naujuoju metodu jis išspaudino ir knygų. Apie tai, deja, archyvuose duomenų nėra, todėl istoriko parodymai labai abejotini.
 
Daug artimesnė tiesai yra spaudos išradimo versija, pateikta Johano Kelhofo knygoje „Kelno kronika“, išspausdintoje [[1499]] m. Autoriaus nuomone, pirmasis spaustuvininkas, panaudojęs judamas literas, buvo [[Maincas|Mainco]] miestetis, vardu [[Johanas Gutenbergas]].
 
Apie Johano Gutenbergo gyvenimą žinoma labai nedaug. Nagrinėjant jo biografiją ir veiklą galima remtis tik keliais lakoniškais dokumentais. Iki šiol nėra nustatyta net tikroji jo gimimo data. Manoma, kad jis gimė arba 1394, arba 1397, arba 1399, arba net 1400 m. Maince, aristokratų šeimoje. Gimtajame mieste jis išmoko auksakalio amato, tapo patyrusiu metalo ir akmens raižytoju. Tai turėjo didelės reikšmės jo būsimam išradimui.
 
Dėl XV a. Maince vykusios kovos tarp aristokratų ir smulkiosios buržuazijos Johano šeima buvo priversta palikti gimtąjį miestą. Johanas Gutenbergas pateko į [[Strasbūras|Strasbūrą]]. Ten jis gyveno apie 10 metų, kas yra patvirtinta įvairiais to meto dokumentais. Jis dirbo auksakaliu, gamino veidrodžius. Buvo labai talentingas ir gabus žmogus, ir dėl to buvo labai gerbiamas. 1438 m. jis kartu su keliais mokiniais įkūrė savotišką komercinę kompaniją.
 
Strasbūre Gutenbergas išrado spaudą, o praktiškai ją įgyvendino grįžęs į Maincą. Jis sukūrė metalinių spaudmenų gamybos ir jų liejimo specialių prietaisų technologiją, rankines spausdinimo stakles (presą) bei pagamino dažus atspaudams gauti.
 
Vėliau literų rinkimą rankomis pakeitė našesni spausdinimo būdai, renkamą tekstą įvedant panašia į kompiuterio klaviatūra. Viena pirmųjų tokių mašinų buvo [[linotipas]]: klaviatūra surinktą teksto eilutę ji nuliedavo iš metalo (įvedus ne tą simbolį, eilutę reikėdavo perrinkti). Tačiau net ir dabar, įvedant duomenis klaviatūra į kompiuterį, lietuvių kalba neretai pasakoma, jog tekstas „renkamas“. Šis žodis greičiausiai likęs nuo laikų, kai literos iš tiesų buvo imamos rankomis ir surenkamos į bloką.
 
== Literų gamyba ==