Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pimoji mokykla Varniuose įkurta dar XV a. „Toj gadynėj visuose žemaičiuose nė vienos mokslinyčios ir nė kokios nebuvo seminarijos, todėl jaunuomenė mūsų nieko nemokėjo, o būtinai nieko nemokančią kaip galėjo švęsti į kunigus? <...>todėl vyskupas Motiejus II metuose 1469 įsteigė Varniuose mokslinyčėlę, kurioj patalpino jaunikaičius, ketančius kunigais būti, o jų mokytoju padarė kana kokį kunigą Mykolą“.([[Motiejus Valančius]]. Žemaičių vyskupystė. Dalis II. Perskyrimas 1.§145. Mokykla rūpinosi Varnių katedros kanauninkai, mokytojas būdavo vienas iš kunigų, už savo darbą gaudavęs algą iš [[Luokė]]s dvaro. XVIII a. pabaigoje vyskupo J. Lopacinskio rūpesčiu mokykla išaugo: kasmet joje mokydavosi apie 150 mokinių. Po [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] ėmus persekioti lietuvių kalbą, drausti lietuviškas mokyklas, Varnių mokyklos mokytojai buvo rusai. Tik po 1918 m. joje atgijo lietuviška dvasia. Pirmasis tų laikų mokytojas lietuvis –šviesaus atminimo L.Vasiliauskas.

Iki [[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] Varnių mokykla liko pradinė, nors išaugo iki 6 skyrių ir ketino tapti progimnazija. Praūžus karo audrai, būrelis Varnių inteligentų susirūpino įkurti čia vidurinę mokyklą. Jos kūrėjai: patyręs pedagogas Jurgis Gūžys, tapęs pirmuoju direktoriumi, klebonas Zasas, matininkas Januškevičius, jauna mokytoja V.Jačionytė. [[1944]] metų [[lapkričio 4]] d. Varnių gimnazija pradėjo veikti. [[Gruodžio 9]] d. įvyko pirmasis Mokytojų tarybos posėdis- ši diena laikoma mokyklos gimimo diena. [[1950]] m. mokykla tapo vidurine mokykla, nuo [[2007]] m. vėl gimnazija. [[1989]] m. mokyklai suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas.

*[[Irena LopienePeleckienė]]