Ibn Tumartas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Almochadų dinastijos įkūrėjas buvo [[Ibn Tumartas]], kilęs iš [[Masmudai|Masmudų]] genties, nedidelio [[Atlaso kalnai|kalnų]] kaimelio Iglizo (pietų [[Marokas]]). Apie [[1110]] m. jis paliko gimtąsias vietas ir išvyko į piligriminę kelionę aplankyti [[Meka|Mekos]], paskui siekti dvasinių mokslų į [[Damaskas|Damaską]] ir [[Bagdadas|Bagdadą]]. Bagdade jis mokėsi Alašari (Abu al-Hasan al-Ash'ari) [[Ortodoksija|ortodoksinėje]] musulmoniškoje mokykloje, kur išvystė savo teologinį mokymą, kuris buvo paremtas [[Unitarianizmas|unitarianizmu]] (nekrikščioniškas monoteismas) ir neigė nepriklausomo [[Dievas|Dievo]] egzistavimą. Po dešimties metų jis grįžo į Maroką, kur atsirado pirmieji jo pasekėjai, jų tarpe buvo ir [[Abdal Muminas]]. Moraliniai principai, kurių aiškinimus pradėjo reformatorius Tumartas, buvo charakterizuojami kaip labai griežti. Jis propagavo ankstyvąjį islamą, t.y. skatino atsisakyti alkoholio, draudė pasilinksminimus (tame tarpe ir muziką), smerkė prabangą ir laisvas moteris. Visa tai nebuvo nauja, bet moraliniai principai, vyravę tuo metu [[Magrebas|Magrebe]] nuo [[Tunisas|Tuniso]] iki [[Marakešas|Marakešo]] buvo visai kiti. Apie [[1120]] m., kai jis turėjo dešimtis pasekėjų, Ibn Tumartas savo mokymą perkėlė į Atlaso berberų kraštą. Pakeliui jis aplankė Marakešą ir buvo kelis kartus susitikęs su sultonu [[Ali ibn Jusufas|Ali ibn Jusufu]], bet į savo tikėjimą jo palenkti nesugebėjo. Praėjo keli metai ir aplinkinės gentys pripažino jį [[Imamas|imamu]], prisiekė nepalikti jo šventame kare prieš Maroką valdančius [[Almoravidai|almoravidusAlmoravidus]]. Ibn Tumartas pasiskelbė ''[[Mahdis|mahdi]]'' — neklystančiu [[Imamas|imamu]], Dievo pasiuntiniu, kad naikintų paklydėlius ir garantuotų savos tiesos tikėjimo pergalę. [[1125]] m. jis įsikūrė mažame [[Tinmalas|Tinmalo]]<ref>http://lexicorient.com/morocco/tin_mal.htm Tinmalo mečetė Atlaso kalnuose</ref> kaimelyje, Nfiso upės aukštupyje, pietiniame Atlase. Kaip pranašas, Tumartas buvo dvasinis vadovas, teisėjas, armijos ir berberų vadas. Visi pagrindiniai sprendimai buvo priimami „dešimties valdyboje“, kurią sudarė artimiausi jo mokiniai, pirmieji pripažinę jį kaip mahdi. Be [[Abdal Muminas|Abdal Mumino]] dar buvo Abuhafsas ir Abdalahas ibn Albaširas. Visas bendruomenės gyvenimas vyko pagal griežtą tvarką ir mahdi stipriai laikė ją savo rankose. Nuoširdumas atliekant religines apeigas buvo privalomas. Neatsakingas požiūris buvo baudžiamas rykštėmis arba mirties bausme. Tokiomis priemonėmis jis stiprino savo valdžią prieš kalniečius. Greitai jam Atlase pavyko sukurti tikrą valstybę su savais mokesčiais, pinigais ir armija, pasiruošusia negailestingai kovai su Almoravidais.

Kariniai veiksmai prieš almoravidusAlmoravidus faktiškai buvo prasidėję dar [[1122]] m. ir iš pradžių tai buvo trumpi antpuoliai. [[1128]] m. Almochadų armija keturiasdešimt dienų buvo apsupusi [[Marakešas|Marakešą]], bet galiausiai, patyrusi didelius nuostolius, atsitraukė. Praėjus keletui mėnesių po šios operacijos Ibn Tumartas mirė. Jo mirtis dvejus metus buvo slepiama nuo kitų Almochadų, o visus reikalus tvarkė „dešimtininkai“. Pagrindinis vaidmuo teko Abdal Muminui. Tik [[1130]] m. jis buvo pripažintas mahadi paveldėtoju ir gavo kalifo titulą.