Komptono sklaida: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Pertruktūrizuota, pataisytos kai kurios terminų klaidos, stilius |
||
Eilutė 1:
'''Komptono sklaida''' arba '''Komptono efektas''' yra [[gama spinduliai|gama]] arba [[Rentgeno spinduliai|rentgeno spindulių]] [[energija|energijos]] sumažėjimas ([[bangos ilgis|bangos ilgio]] padidėjimas), kai spinduliai praeina pro medžiagą. Taip pat egzistuoja atvirkštinė Komptono sklaida, kai gama [[Fotonas|fotonai]] įgyja papildomos energijos. Pirmasis Komptono efektą stebėjo [[Arthur Holly Compton|Artūras Komptonas]] [[1923]] metais ir vėliau šį efektą patvirtino Komptono studentas [[Y. H. Woo]]. Už šį atradimą A.Komptonas buvo apdovanotas [[Nobelio fizikos premija]] [[1927]] metais.
Šis efektas yra labai svarbus todėl, kad parodo, jog šviesos neįmanoma aprašyti vien banginėmis savybėmis. Klasikinėje teorijoje naudojama [[Tomsono sklaida]] negali paaiškinti bangos ilgio pokyčio. Norint paaiškinti bangos ilgio pokytį, šviesai reikia pritaikyti dalelių savybes. Komptono eksperimentas įtikino
[[Elektronas|Elektronų]] ir didelės energijos fotonų sąveikos rezultatas – [[tamprusis susidūrimas]] ([[judesio kiekis]] nekinta), kai fotonas perduoda dalį savo energijos elektronui ir pakeičia savo skriejimo kryptį.
Eilutė 13:
<math>\Delta \lambda \,</math> - bangos ilgio pokytis (<math>\lambda - \lambda ' \,</math>)
<math>\lambda_k=\frac{h}{m_{e}c} \,</math> - Komptono bangos ilgis (~0,024263 Å). Čia h - [[Planko konstanta]], m<sub>e</sub> - [[Elektronas|elektrono]] masė, c - [[šviesos greitis]].
<math>\theta \,</math> - atsispindėjusių dalelių kampas
== Atvirkštinis Komptono efektas ==
== Pritaikymai ==▼
'''Atvirkštinis Komptono efektas''' (energijos padidėjimas, bangos ilgio sumažėjimas) yra svarbus [[astrofizika|astrofizikai]]. Yra manoma, kad [[akrecinis diskas]], kuris supa [[juodoji skylė|juodąją
Komptono sklaida daugiausiai pritaikoma [[radiobiologija|radiobiologijoje]], nes ši sklaida yra tikimiausia rentgeno spinduliams sąveikaujant su gyvų būtybių [[atomas|atomų]] [[branduolys|branduoliais]]. Tai pritaikoma [[radioterapija|radioterapijoje]]. Medžiagos fizikoje Komptono efektas gali būti panaudotas zonduojant elektronų [[banginė funkcija|banginėms funkcijoms]]. Taip pat Komptono efektas panaudojamas gama daleliu [[spektroskopija|spektroskopijoje]].▼
Komptono atvirkštinis efektas taip pat stebimas, kai [[Reliktinis spinduliavimas|kosminio fono fotonai]] praskrieja pro karštas dujas, kurios juosia [[
▲Atvirkštinis Komptono efektas (energijos padidėjimas, bangos ilgio sumažėjimas) yra svarbus [[astrofizika|astrofizikai]]. Yra manoma, kad [[akrecinis diskas]], kuris supa [[juodoji skylė|juodąją skyle]], skleidžia terminį [[spektras|spektrą]]. Šio spektro sukurti mažos energijos fotonai [[vainikas|vainike]] esančių elektronų yra išskaidomi į didesnės energijos fotonus. Šis efektas, kaip manoma, suteikia eksponentinę komponentę juodųjų skylių rentgeno spektrui.
▲== Pritaikymai ==
▲Komptono atvirkštinis efektas taip pat stebimas, kai kosminio fono fotonai praskrieja pro karštas dujas, kurios juosia [[galaktikos spiečius]]. Šie fotonai išsklaidomi į didesnių energijų fotonus šiose dujose. Šis efektas dar pavadintas [[Sunyev-Zel‘dovinch efektu efektas|Sunyev-Zel‘dovinch efektu]].
▲Komptono sklaida daugiausiai pritaikoma [[radiobiologija|radiobiologijoje]], nes ši sklaida yra tikimiausia rentgeno spinduliams sąveikaujant su gyvų būtybių [[atomas|atomų]] [[branduolys|branduoliais]]. Tai pritaikoma [[radioterapija|radioterapijoje]]. Medžiagos fizikoje Komptono efektas gali būti panaudotas zonduojant elektronų [[banginė funkcija|banginėms funkcijoms]]. Taip pat Komptono efektas panaudojamas gama daleliu [[spektroskopija|spektroskopijoje]].
[[Kategorija:Atomo fizika]]
| |||