Kuru kosmodromas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Ariane_5_launch_pad.jpg|thumb|Ariane 5 raketų paleidimo aikštelė]]'''Kuru kosmodromas''' (Gvianos Kosminis Centras) [[Prancūzijos Gviana|Prancūzijos Gvianoje]] yra [[Prancūzija|Prancūzijos]] bei [[Europos Kosmoso Agentūra|Europos Kosmoso Agentūros]] naudojamas kosminis centras. Esantį 50 [[Kilometras|km]] nuo [[Kajenas|Kajeno]] objektą, [[Prancuzijos Nacionalinis Kosminių Tyrimų Centras]](''CNES'') pradėjo statyti [[1965]] metais. Darbai pasibaigė [[1968]] metais. Nuo to laiko, kiekviena to pageidaujanti šalis gali naudoti kosmodromą [[Palydovas|palydovų]] paleidimui į [[Kosmosas|kosmosą]]. Kuru kosmodromas pasižymi tuo, kad jis yra arti [[Žemė|Žemės]] [[Pusiaujas|pusiaujo]] ir kad [[Raketa|raketos]] nešėjos yra paleidžiamos virš [[VandenynoVandenynas|vandenyno]].

[[Alžyras|Alžyrui]] [[1962]] metais atkūrus nepriklausomybę, Prancūzija buvo priversta palikti savo tuometinį raketų paleidimo centrą. CNES pradėjo ieškoti naujos vietovės arčiau pusiaujo. Iš daugėliodaugelio variantų buvo pasirinkta Prancūzijos Gvianoje esanti teritorija. Kuru kosmodromas yra maždaug 500 km nuo pusiaujo. Tokioje [[geografinė platuma|geografinėje platumoje]] paleidžiamas kūnas, dėl Žemės rotacijos įgauna papildomą 500 [[Metras|m]]/[[Sekundė|s]] greitį, su salygasąlyga kad jis yra paleidžiamas rytų kryptimi. Faktas kad į šiaurė ir rytus nuo Gvianos pakrantes plečiasi [[Atlanto vandenynas]], tai papildomas pliusas, garantuojantis paleidimo saugumą if įgalinantis palydovo patalpinimą kaip pusiaujinėje taip ir polinėje [[Orbita|orbitose]]. Kiti faktoriai, tai giliavandenio [[Uostas|uosto]] bei ilgą pakilimo taką turinčio [[Oro Uostas|oro uosto]] būvimas, [[Žemės drebėjimas|seisminio aktyvumo]] stoka, o taip pat politinis stabilumas.

[[Vaizdas:CSG_Ariane_4_Launch_Site.JPG|thumb|left|Nebenaudojama Ariane 4 paleidimo aikštelė]]
Pagrindinė centro paskirtis palydovų išnešimas i kosminę erdvę, dažniausiai tam naudojamos nešėjos, tai [[Ariane]] raketos. Kosmodromas turi tris paledimopaleidimo kompleksus to tipo raketoms palesti. Pirmasis (''ELA1'') iki [[1989]] metų buvo naudojamas Ariane 1, Ariane 2 ir Ariane 3 raketų paleidimui. Nuo antrojo (''ELA2'') iki [[2004]] metų startavo Ariane 4. Dabartinės - Ariane 5 pakilimui naudoja naujausia pakilimo kompleksą (''ELA3''). Raketos nešėjos yra surenkamos bei bandomos čia pat, prie kosmodromo pastatytose gamyklose.

Europos Kosmoso Agentūra šiuo metu stato naujus pastatus reikalingus [[Rusija|Rusų]] gamybos [[Sojuz]] raketoms paleisti. Būsimas kompleksas yra 10 km į šiaurę nuo ''ELA3'' paleidimo aikštelės. Pagal susitarimą [[Europos Kosmoso Agentūra|EKA]] galės naudoti pranešėsnespranašesnes rusiškas nešėjas, tuo tarpu Rusija gaus leidimą paleidinėti savo krovinius iš Gvianos kosminio centro.