Gravitacinis raudonasis poslinkis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 4:
 
 
[[Image:gravitational redshift neutron starasdf111.jpgJPG|thumb|Graphic representing the gravitational redshift of a [[neutron star]] (not exact)]]
 
Fizikos požiūriu, tam tikro bangos ilgio šviesą – ar kitą elektromagnetinio spinduliavimo formą, – kurios šaltinis yra didesnės gravitacijos lauke (ir kuri, galima sakyti, yra perkopusi gravitacinę duobę), silpnesnės gravitacijos lauke esantis stebėtojas priima trumpesnėmis bangomis. Optiškai tai pasireiškia, kai kintant bangos ilgiui šviesos spalva artėja prie raudonosios spektro dalies. Tokios šviesos mažesnė energetinė vertė, didesnis bangos ilgis ir mažesnis dažnis. Šis efektas vadinamas raudonuoju gravitaciniu poslinkiu. Kitos spektro linijos, sutinkamos šviesoje, taip pat šliesis prie ilgesnių bangų, arba „raudonojo“, spektro krašto. Šis poslinkis pastebimas visame elektromagnetinių bangų spektre.