14:39, 14 spalio 2005 versija taisyti 81.7.64.62 (aptarimas) →‎Telšiai vyskupijos centras ← Prieš tai darytas keitimas		15:05, 14 spalio 2005 versija taisyti anuliuoti 81.7.64.62 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 13: tankumas=\| }} '''Telšiai''' - miestas [[Žemaitija\|Žemaitijos]] aukštumoje, prie [[Masčio ežeras\|Masčio ežero]], etnografinė Žemaitijos [[sostinė]], [[Telšių apskritis\|Telšių apskrities]] ir [[Telšių rajonas\|rajono]] centras. 30,5 tūkst. gyventojų ([[2005]] m.). ==Istorija== Telšiai pirmą kartą paminėti [[1398]] m. Telšiai išsidėstę ant septynių kalvų pačiame [[Žemaitija\|Žemaitijos]] aukštumos centre ir nuo seno vadinami Žemaičių [[sostinė\|sostine]]. Miesto vardas vandenvardinės kilmės - per miestą teka [[upė\|upė]] Telšė. Pasak legendos Telšius įkūrė žemaičių didvyris Džiugas (Telšys), gyvenęs ant Džiugo kalno. Telšių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo [[1450]] m. Prie dvaro išaugo miestelis. [[1597]] m. jau buvo Telšių valsčius. Daug prisidėjo prie Telšių augimo žinomas to meto didikas [[Povilas Sapiega]], Telšių seniūnas. Jis įkurdino mieste vienuolius bernardinus, pastatė jiems vienuolyną. Telšiuose vykdavo [[Žemaitija\|Žemaitijos]] seniūnijos [[Seimelis\|seimeliai]] ir teismai, miestas turėjo prekybos privilegiją. Per [[1710]] m. [[maras\|marą]] išmirė dauguma gyventojų, bet [[miestas\|miestas]] greit vėl atsigavo. [[1791]] metais Telšiams kartu su miesto teisėmis buvo suteiktas ir [[Telšių herbas]]. Ypač intensyviai Telšiai statėsi [[XIX amžius\|XIX a.]] pab. Iš to laiko išliko nemažai istorizmo stiliaus namų iš netinkuotų raudonų plytų, jų fasadai papuošti piliastrais, langų apvadai. Tai Telšių senamiestis.▼ ▲Telšiai pirmą kartą paminėti [[1398]] m. ~~Telšiai~~[[Miestas]] ~~išsidėstę~~išsidėstęs ant septynių kalvų pačiame ~~[[Žemaitija\|~~Žemaitijos]] aukštumos centre ir nuo seno vadinami Žemaičių ~~[[sostinė\|~~sostine]]. Miesto vardas vandenvardinės kilmės - per miestą teka [[upė\|upė]] Telšė. Pasak legendos, Telšius įkūrė žemaičių didvyris Džiugas (Telšys), gyvenęs ant Džiugo kalno. Telšių dvaras istoriniuose šaltiniuose minimas nuo [[1450]] m. Prie dvaro išaugo miestelis. [[1597]] m. jau buvo Telšių valsčius. Daug prisidėjo prie Telšių augimo žinomas to meto didikas [[Povilas Sapiega]], Telšių seniūnas. Jis įkurdino mieste vienuolius [[bernardinai\|bernardinus]], pastatė jiems vienuolyną. Telšiuose vykdavo ~~[[Žemaitija\|~~Žemaitijos]] seniūnijos [[Seimelis\|seimeliai]] ir teismai, miestas turėjo prekybos privilegiją. Per [[1710]] m. [[maras\|marą]] išmirė dauguma gyventojų, bet [[miestas~~\|miestas]]~~ greit vėl atsigavo. [[1791]] metais Telšiams kartu su miesto teisėmis buvo suteiktas ir [[Telšių herbas]]. Ypač intensyviai Telšiai statėsi [[XIX amžius\|XIX a.]] pab. Iš to laiko išliko nemažai [[istorizmas\|istorizmo]] stiliaus namų iš netinkuotų raudonų plytų, jų fasadai papuošti piliastrais, langų apvadai. Tai Telšių senamiestis. == Telšiai vyskupijos centras ==▼ ▲== Telšiai - vyskupijos centras == [[Image:Telsiu Katedra.JPG\|thumb\|left\|Šv. Antano Paduviečio katedra]] ~~'''Telšiai''' - vyskupijos centras.~~Telšių Vyskupija naujai suformuota [[1926]] m. Jos pirmuoju vyskupu ~~buvo~~tapo [[1918]] m. [[Lietuvos nepriklausomybės aktas\|Nepriklausomybės akto]] signataras Justinas Staugaitis ([[1866]] - [[1943]] m.). ~~'''~~Šv. Antano Paduviečio katedra~~'''~~ ([[1761]] - [[1791]] m.) [[barokas\|barokinė]], iškilusi ant vienos iš Telšių kalvų ~~[[miestas\|miestos]]~~miesto centre. Bokštas pristatytas [[1859]] m. (archit. F. Rimgaila). Altorius darė skulptorius T. Podhaiskis ir vietinis meistras J. Mažeika tuo pačiu barokiniu stiliumi, bet jaučiamas ir [[klasicizmas\|klasicizmo]] poveikis. Tai vienintelė Lietuvoje [[bažnyčia\|bažnyčia]] su dviaukščiu altoriumi. Vyskupų rūmus, pastatytus [[1929]] m., projektavo žymus to meto architektas [[Vladimiras Dubeneckis\|V. Dubeneckis]]. [[1927]] m. Telšiuose įsteigta ~~[[Žemaitija\|~~Žemaičių]] Kunigų seminarija. Praėjus 19 metų, [[1946]] m, ji buvo sovietų uždaryta, turtas konfiskuotas. Tik su tautiniu atgimimu [[1989]] m. prisikėlė ir ~~'''~~tapo Telšių kunigų seminarija~~'''~~. Telšiai XIX a. buvo žydų religinis centras. Veikė rabinų mokykla (Iždinės g. 11). ==Lankytinos vietos== [[Image:Alka.jpg\|thumb\|Muziejus "Alka"]] Telšiai turi kuom didžiuotis,. ~~būdami~~Būdami Telšiuose būtinai aplankykite "Alkos" muziejų (įkurtas [[1932]] m.) ir apžiūrėkite įdomią Žemaitijos istorijos ekspoziciją. Muziejus teisėtai didžiuojasi paveikslų kolekcija. Miesto parke, Masčio ežero pakrantėje, yra Žemaitijos kaimo muziejus, kuriame eksponuojami XIX a. pab. - XX a. pr. Žemaitijos kaimo trobesiai. eilutė 35 ⟶ 37: == Žymūs Telšių žmonės == * Antanas Klementas ([[1756]] - [[1823]]) - vienas seniausių Žemaitijos poetų.▼ * Karolina Praniauskaitė ([[1828]] - [[1859]]) - pirmoji Lietuvos poetė.▼ * Mykolas Brenšteinas ([[1874]] - [[1938]]) - [[Žemaitija\|Žemaitijos]] senovės tyrinėtojas.▼ * Gabriel Narutowicz - pirmasis Lenkijos prezidentas▼ * [[Rolandas Paksas]]▼ ▲* Antanas Klementas ([[1756]] - [[1823]] m.) - vienas seniausių Žemaitijos poetų. Telšių senosiose kapinėse palaidotas poetas Butkų Juzė ([[1893]] - [[1947]]), kurio jaunystės eilėraščiuose atsispindi fantastiniai pasakų vaizdai, o vėlesniuose ryškūs socialiniai, [[revoliucija\|revoliuciniai]] motyvai. Neįtiko tarpukario Lietuvos valdžiai, buvo kalinamas, pokariu dirbo Telšių muziejuje.▼ ▲* Karolina Praniauskaitė ([[1828]] - [[1859]] m.) - pirmoji Lietuvos poetė. ▲* Mykolas Brenšteinas ([[1874]] - [[1938]] m.) - ~~[[Žemaitija\|~~Žemaitijos]] senovės tyrinėtojas. ▲* Gabriel Narutowicz - pirmasis [[Lenkija\|Lenkijos]] prezidentas ▲* [[Rolandas Paksas]] - prezidentas ▲Telšių senosiose kapinėse palaidotas poetas Butkų Juzė ([[1893]] - [[1947]] m.), kurio jaunystės eilėraščiuose atsispindi fantastiniai pasakų vaizdai, o vėlesniuose ryškūs socialiniai, [[revoliucija\|revoliuciniai]] motyvai. Neįtiko tarpukario Lietuvos valdžiai, buvo kalinamas, pokariu dirbo Telšių muziejuje. ==Nuorodos== *[http://www.telsiai.lt Telšių savivaldybės svetainė]

Telšiai: Skirtumas tarp puslapio versijų