Vladimiras Dubeneckis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 3:
V.Dubeneckis gimė lietuvio tremtinio šeimoje. [[1906]] – [[1914]] m. studijavo architektūrą [[Peterburgas|Peterburgo]] dailės akademijoje, vėliau joje ir dirbo. [[1917]] m. jam suteiktas profesoriaus vardas. [[1919]] m. atvyko į [[Lietuva|Lietuvą]], apsigyveno [[Vilnius|Vilniuje]], tais pačiais metais persikėlė į [[Kaunas|Kauną]]. Pirmaisiais gyvenimo Kaune metais tarnavo Prekybos ir pramonės ministerijoje, [[1920]] – [[1923]] m. – Amerikos lietuvių (Amlito) akcinėje bendrovėje statybos skyriuose. Buvo vienas Lietuvių meno draugijos steigėjų, Valstybės archeologijos komisijos, Lietuvos inžinierių ir architektų sąjungos steigėjas. V.Dubeneckis rūpinosi architektūros paminklų apsauga. [[1927]] – [[1929]] m. profesoriavo, dėstė kompoziciją ir perspektyvą Meno mokykloje. [[1930]] – [[1931]] m. dėstė [[Vytauto Didžiojo universitetas|Vytauto Didžiojo universitete]].
Reikšmingiausi jo projektuoti pastatai: [[Kauno meno mokykla]] ([[1922]]– [[1923]] m.), [[Muzikinis teatras|Valstybės teatro]] rūmų Kaune rekonstrukcija (1923 – [[1925]] m.), kino teatras „Metropoliten“ (dabartinis [[Kauno Dramos teatras|Dramos teatras]]; [[1928]] – 1929 m.), [[
Be architektūrinių projektų V.Dubeneckis kūrė dekoracijas spektakliams: [[Vincas Krėvė-Mickevičius|V.Krėvės]] „Skirgailai“ (1924 m.), C. Gounod „Romeo ir Džuljetai“ (1925 m.), J. Offenbach’o „Hofmano pasakoms“ (1925 m.), R. Wagner’io „Lohengrinui“ ([[1926]] m.), Moljère’o „Tartiufui“ (1927 m.) ir kt. Kaip dailininkas yra sukūręs grafikos darbų, lietuvių liaudies kostiumų eskizų; parašęs straipsnių architektūros klausimais.
| |||