Lituanica: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V.Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatomas mauzoliejus ([[19621958]] m. nugriautas), į kurį [[1937]] m. [[lapkričio 1]] d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis [[Antrasis pasaulinis karas|karui]] ir prie Lietuvos artėjant frontui, [[1944]] m. kūnai paslėpti [[Vytauto Didžiojo universitetas|VDU]] Medicinos fakulteto rūsiuose, [[1964]] m. perlaidoti Kauno [[Aukštieji Šančiai|Aukštųjų Šančių]] karių kapinėse. [[1968]] m. čia pastatomas skulptoriaus V.Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.

S.Darius ir S.Girėnas po mirties apdovanoti Vyčio Kryžiaus V laipsnio ordinu, Šaulių sąjungos žvaigžde ir Lietuvos skautų ordinu. Lietuvos paštas išleido S.Dariaus ir S.Girėno ženklų seriją. S. Dariaus gimtinė Rubiškė pavadinta Dariaus kaimu. Taip pat pastatyti paminklai: Soldine ([[1936]] m.), [[Čikaga|Čikagoje]] ([[1935]] m.), Niujorke ([[1958]] m.), Beverli Šore ([[1971]] m.), Kaune ([[1993]] m.). Vokiečių okupacijos metais ([[1943]] m.) lietuvių skulptorius B.Pundzius iškalė Puntuko akmenyje [[Anykščiai|Anykščių]] šilelyje lakūnų bareljefus ir dalį testamento teksto. 1958 m. dabartinio [[Karo muziejus|Karo muziejaus]] patalpose Kaune vėl atidaroma transatlantinio skrydžio ekspozicija. Jubiliejiniais [[1983]] metais režisierius R.Verba sukūrė dokumentinį filmą „Lituanikos sparnai“, o R.Vabalas – meninį filmą „Skrydis per Atlantą“.

Pasaulinėje aviacijos istorijoje S.Dariaus ir S.Girėno skrydis reikšmingas tuo, kad nenusileidę išbuvo ore 37 val. 11 min., nuskridę (iki katastrofos vietos) 6411 kilometrų. Tai buvo antrasis tuo metu skridimo be nusileidimo rezultatas pasaulyje. Blogomis oro sąlygomis, be radijo ryšio, be autopiloto, be parašiutų skrido tiksliau, negu kitų tautų lakūnai aprūpinti visomis moderniausiomis navigacijos priemonėmis. Jų skrydis – vienas tiksliausių aviacijos istorijoje. Šiuo skrydžiu buvo atvertas kelias oro paštui tarp [[Amerika|Amerikos]] ir [[Europa|Europos]] žemynų. Lakūnų žygis, jų tragiška mirtis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu.