Meidži laikotarpis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Idioma-bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: zh:明治
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Automatinis amžių tvarkymas (ketvirta pakopa)
Eilutė 31:
Kaip ir to meto Europoje, buvo forsuojamas tautinio identiteto kūrimas. [[Šintoizmas]] buvo paskelbtas nacionaline religija. [[1872]] m. įvestas privalomas [[švietimas]], kuriame svarbią vietą užėmė šintoistinė ir konfucianistinė pasaulėžiūra, japoniškojo patriotizmo ugdymas.
== Ekspansija ==
Sustiprėjusi ekonomiškai, Japonija pradėjo ekspansyvią užsienio politiką. Artimiausias objektas buvo [[Korėja]]. [[1876]] m. Japonija privertė Korėją pasirašyti nelygiateisę sutartį, suteikusią japonams prekybines privilegijas. [[1879]] m. galutinai prijungta [[Riūkiū karalystė]], nuo [[XVII amžius|XVII]] a.]] mokėjusi duoklę Japonijai.
 
[[1894]] m. Japonija nustebino pasaulį, nesunkiai laimėjusi trumpą [[Kinų – japonų karai|karą su Kinija]] dėl įtakos Korėjoje. [[1895]] m. [[balandžio 17]] d. ''Šimonoseki'' sutartimi buvo prijungta Formoza ([[Taivanas]]), ''Liaotong'' pusiasalis ir Penghu (Peskadorų) salos, išsiderėta karinė [[kontribucija]]. Japonija įgijo nuolaidas ir privilegijas, kuriomis Kinijoje naudojosi Vakarų valstybės. Rusijai, Prancūzijai ir Vokietijai spaudžiant, ''Liaotong'' teko grąžinti.