Klastojimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 pridėtas baitas ,  prieš 13 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
'''Falsifikacija''' (lot. ''falsifico'' - klastoju) – tai sąmoningas, tyčinis ko nors iškraipymas, klastojimas, pakeitimas netikru dalyku ar visai naujo pagaminimas, siekiant asmeninės naudos, pasipelnymo ar kitų tikslų.
 
Už falsifikaciją numatyta baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už veikas, kurias darant klastojami materialiojo pasaulio objektai, pvz., kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas, netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, netikrų mokamųjų priemonių, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, gaminimas, dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas, parašo, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas ir kita. Numatyta atsakomybė ir už literatūros, mokslo, meno ar kitikių kūrinių falsifikaciją.
 
Su falsifikacija dėl įvairių sumetimų susiduriama dažnai. Paprasčiausia yra valgomų prekių falsifikacija, su kuria policiniu būdu kovojama nuo XIX a. Asmens dokumentų falsifikacija praktikuojama jau ilgus šimtmečius. XIX a. Lietuvoje veikė ištisos dirbtuvės, kuriose buvo gaminami bajoriški dokumentai, o nefalsifikuotų [[metrikai|metrikų]] XIX a. beveik neturėjo nė vienas kunigas, kilęs iš baudžiauninkų. Metraščių ir šiaip istorinių šaltinių falsifikacija prasidėjo atsiradus istorijos mokslui. Pasaulio istorijoje žinomas viduramžių falsifikatas [[„Konstantino dovanojimas“]] (XVIII a.), Lietuvos istorijoje – „S. Grunau kronika“ (XVI a.), T. Narbuto „Raudonės metraštis“ (XIX a.). Lietuvoje spaudos draudimo laikotarpiu išleista nemažai leidinių su [[kontrafakcija]] (netikru spausdinimo vietos ir laiko nurodymu norint ką suklaidinti).
174 866

pakeitimai