Klastojimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

97 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
S
nėra keitimo aprašymo
(Naujas puslapis: '''Falsifikacija''' (lot. ''falsifico'' - klastoju) – tai sąmoningas, tyčinis ko nors iškraipymas, klastojimas, pakeitimas netikru dalyku ar visai naujo pagaminimas, siekiant a...)
 
S
Už falsifikaciją numatyta baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už veikas, kurias darant klastojami materialiojo pasaulio objektai, pvz. kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas, netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, netikrų mokamųjų priemonių, skirtų atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, gaminimas, dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas, parašo, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas ir kita. Numatyta atsakomybė ir už literatūros, mokslo, meno ar kitikių kūrinių falsifikaciją.
 
Su falsifikacija dėl įvairių sumetimų susiduriama dažnai. Paprasčiausia yra valgomų prekių falsifikacija, su kuria policiniu būdu kovojama nuo XIX a. Asmens dokumentų falsifikacija praktikuojama jau ilgus šimtmečius. XIX a. Lietuvoje veikė ištisos dirbtuvės, kuriose buvo gaminami bajoriški dokumentai, o nefalsifikuotų [[metrikai|metrikų]] XIX a. beveik neturėjo nė vienas kunigas, kilęs iš baudžiauninkų. Metraščių ir šiaip istorinių šaltinių falsifikacija prasidėjo atsiradus istorijos mokslui. Pasaulio istorijoje žinomas viduramžių falsifikatas [[„Konstantino dovanojimas“]] (XVIII a.), Lietuvos istorijoje – „S. Grunau kronika“ (XVI a.), T. Narbuto „Raudonės metraštis“ (XIX a.). Lietuvoje spaudos draudimo laikotarpiu išleista nemažai leidinių su [[kontrafakcija]] (netikru spausdinimo vietos ir laiko nurodymu norint ką suklaidinti).
 
Falsifikacija gali atsirasti dėl įvairių motyvų: patriotinių, politinių, cenzūros, pelno ar kitų. Žinomi nuo [[Antikos]] laikų. Vėlesniais laikais imta imituoti epochos stilių, rašomąją medžiagą, raštą, kitas [[poligrafines]] savybes. [[Literatūros]] falsifikatai pasirodė su rašto atsiradimu. Minėtinas C. Sigoniuso 1583 m. paskelbtas [[Cicerono]] raštų falsifikatas, J. P. Collier 1852 m. „surado“ naujus Šekspyro veikalus, V. Aleksio V. Skoto vardu paskelbė romanus.
 
Dailės kūrinių falsifikatų atsirado pradėjus kolekcionuoti dailės kūrinius. Pirmosios falsifikacijos atsirado sen. [[Romoje]], vėliau su išplitusia kolekcionavimo mada atgimė [[Renesanso]] epochoje. Plito XIX a. ir ypač XX a. Falsifikatai pagaminami sumaniai ir juos nustatyti galima tik atlikus specialią ekspertizę (pagal mikroskopinę, cheminę ar [[rentgeno]] spindulių analizę). Perteikiamas meno laikotarpio, mokyklos ar dailininko stilius, kūrinio faktūra, kompozicija, dekoro elementai, medžiaga cecho ar dirbtuvės ženklas, dailininko parašas. Padaromi netgi kūrinio susidėvėjimo požymiai (patamsėjimas, sužalojimas). Dirbtinai sendinama drobė, popierius, dažų sluoksnis, sukuriama patina, krakeliūros.
 
Falsifikacija gali atsirasti dėl įvairių motyvų: patriotinių, politinių, cenzūros, pelno ar kitų. Žinomi nuo [[antika|Antikos]] laikų. Vėlesniais laikais imta imituoti epochos stilių, rašomąją medžiagą, raštą, kitas [[poligrafija|poligrafines]] savybes. [[literatūra|Literatūros]] falsifikatai pasirodė su rašto atsiradimu. Minėtinas C. Sigoniuso 1583 m. paskelbtas [[Markas Tulijus Ciceronas|Cicerono]] raštų falsifikatas, J. P. Collier 1852 m. „surado“ naujus Šekspyro veikalus, V. Aleksio V. Skoto vardu paskelbė romanus.
 
Dailės kūrinių falsifikatų atsirado pradėjus kolekcionuoti dailės kūrinius. Pirmosios falsifikacijos atsirado sen. [[roma|Romoje]], vėliau su išplitusia kolekcionavimo mada atgimė [[renesansas|Renesanso]] epochoje. Plito XIX a. ir ypač XX a. Falsifikatai pagaminami sumaniai ir juos nustatyti galima tik atlikus specialią ekspertizę (pagal mikroskopinę, cheminę ar [[rentgeno spinduliai|rentgeno]] spindulių analizę). Perteikiamas meno laikotarpio, mokyklos ar dailininko stilius, kūrinio faktūra, kompozicija, dekoro elementai, medžiaga cecho ar dirbtuvės ženklas, dailininko parašas. Padaromi netgi kūrinio susidėvėjimo požymiai (patamsėjimas, sužalojimas). Dirbtinai sendinama drobė, popierius, dažų sluoksnis, sukuriama patina, krakeliūros.
 
== Šaltiniai ==
 
 
Žurnalistikos enciklopedija, 1997 Vilnius
 
28 448

pakeitimai