Doplerio efektas: Skirtumas tarp puslapio versijų

55 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
S
formulių formato ir stiliaus taisymai
S (Bot: Pavyzdinis straipsnis pl:Efekt Dopplera)
S (formulių formato ir stiliaus taisymai)
[[Vaizdas:Doppler_effect.jpg|thumb|190px|right|Bangų šaltinis judantis į kairę pusę. Sklindantis dažnis yra stipresnis kairėje pusėje negu dešinėje.]]
'''Doplerio reiškinys''', arba '''DolerioDoplerio efektas''' - bangos [[dažnis|dažnio]] ir [[bangos ilgis|ilgio]] kitimas, kai klausytojas arba šaltinis juda vienas kito atžvilgiu.
 
== Reiškinys ==
Doplerio reiškinys [[1842]] m. buvo pirmą kartą pastebėtas [[fizikas|fiziko]] [[Kristianas Dopleris|Kristiano Doplerio]]. Šis reiškinys dažniausiai pastebimas [[garsas|garse]]. Jeigu atstumas tarp klausytojo ir [[garsas|garso]] šaltinio mažėja (žiūrėti paveikslėlį dešinėje), tai [[Bangos frontas|bangos frontai]] sutankėję - girdimas [[garsas]] yra aukštesnio [[dažnis|dažnio]] negu šaltinio iš tikrųjų skleidžiamas [[garsas]]. Jei šis atstumas didėja, tai [[Bangos frontas|bangos frontai]] reti ir girdimas žemesnio [[dažnis|dažnio]] [[garsas]]. Tačiau [[šviesa|šviesos]] reiškiniuose taip pat galime pastebėti Doplerio efektą, todėl kad [[šviesa]] irgi sklinda [[banga|bangomis]]. [[banga|Bangų]] sutankėjimas ([[garso banga|garso bangų]] atveju suvokiamas kaip [[tonas|tono]] pakilimas) [[akis|akiai]] atrodo [[spalva|spalvos]] pakitimu.
 
== Aptarimas ==
Terpe sklindančių bangų (garso., ultragarso, etcir pan.) stebimojo dažnio <i>f'</i> sąryšis su šaltinio dažniu <i>f</i> nusakomas taip:
 
::<math>f' = \left( \frac{v}{v \pm v_s} \right) f \,</math>
:kur
::<math>v \,</math> yra bangų sklitimosklidimo greitis terpėje (ore, esant T laipsnių Celsijaus temperatūrai[[temperatūra]]i, tai atitinkabus <math>332\sqrt{(1 + T/273)^(1}</2)math> m/s)
::<math>v_s \,</math> yra šaltinio (garsą skleidžiančio objekto) greitis.
 
Kadangi stebimas dažnis '''didėja''', kai šaltinis juda '''link''' stebėtojo, šaltinio greitis šioje lygtyje yra '''atimamas''', šaltiniui artėjant. Analogiškai, šaltiniui tolstant, užfiksuojamas dažnis '''mažėja''', taigi, norint sužinoti tikrąjį šaltinio skleidžiamos bangos dažnį, išraiškoje šaltinio greitis yra '''pridedamas'''.
Bangoms, kurioms sklisti aplinkos terpė nereikalinga - pavyzdžiui, [[radijo bangos]], [[šviesa]], kitos [[elektromagnetinės bangos]], sąryšis tarp stebimojo dažnio <i>f'</i> ir šaltinio dažnio <i>f</i> išreiškiamas kaip:
{|
 
== Analizė ==
Svarbu suvokti, kad pats šaltinio skleidžiamų bangų dažnis nekinta. pakinta tik stebimas '''bangos ilgis''', tuo pačiu ir fiksuojamas dažnis. Kitaip sakant, bangos greitis išlieka pastovus, kintant bangos ilgiui, taigi, pasikeičia ir dažnis.
Jei judantis šaltinis terpėje skleidžia bangas, kurių tikrasis dažnis yra ''f''<sub>0</sub>, terpės atžvilgiu parimęs stebėtojas stebi dažnio ''f'' bangas:
 
[[Image:Redshift.png|thumb|200px|[[Raudonasis poslinkis]] tolimų galaktikų superspiečiaus [[optinis spektras|optinio spektro]] linijose (dešinėje), palyginus su [[Saulė]]s spektru.]]
 
Doplerio efektas, pasireiškiantis tarp [[elektromagnetinės bangos|elektromagnetinių bangų]], pvz, šviesos spektre, labai naudingas [[astronomija|astronomijoje]], ir yra stebimas kaip [[raudonasis poslinkis]] arba [[mėlynasis poslinkis]]. Jis naudojamas nustatyti žvaigždės[[žvaigždė]]s ar [[galaktika|galaktikos]] [[radialinis greitis|radialinį greitį]], t.y. greitį, kuriuo dangaus kūnas artėja arba tolsta nuo mūsų. Taip pat Doplerio reiškinys leidžia nustatyti, ar stebima žvaigždė yra vieniša, ar tai artima [[dvinarė žvaigždė]] ir netgi išmatuoti žvaigždžių ar galaktikų sukimosi greičius.
 
 
Doplerio efektas, pasireiškiantis tarp [[elektromagnetinės bangos|elektromagnetinių bangų]], pvz, šviesos spektre, labai naudingas [[astronomija|astronomijoje]], ir yra stebimas kaip [[raudonasis poslinkis]] arba [[mėlynasis poslinkis]]. Jis naudojamas nustatyti žvaigždės ar galaktikos [[radialinis greitis|radialinį greitį]], t.y. greitį, kuriuo dangaus kūnas artėja arba tolsta nuo mūsų. Taip pat Doplerio reiškinys leidžia nustatyti, ar stebima žvaigždė yra vieniša, ar tai artima [[dvinarė žvaigždė]] ir netgi išmatuoti žvaigždžių ar galaktikų sukimosi greičius.
Doplerio efekto pritaikymą astronomijoje lemia faktas, kad žvaigždžių spektrai nėra tolydūs. KonkrečiomsJame dažniųties konkrečiais dažniais egzistuoja [[sugerties linijos]], kurios sutapatintos su įvairių cheminių elementų elektronų sužadinimo energijomis. Doplerio reiškinį galima atpažinti, kai sugerties linijų dažniai nesutampa su analogiškomis linijomis, gautomis ištyrus parimusį objektą. Kadangi mėlynos šviesos dažnis didesnis, nei raudonos, artėjančio šaltinio spektrinės linijos pasislenka į mėlynąją spektro pusę, o tolstančio - į raudonąją.
 
Tarp artimų žvaigždžių didžiausiu radialiniu greičiu Saulės atžvilgiu ( +308 km/s) juda [[BD-15°4041]], taip pat žinoma kaip LHS 52, esanti 81.7 [[šviesmetis | šviesmečių]] atstumu nuo mūsų) ir [[Woolley 9722]] ( -260 km/s), taip pat žinoma kaip Wolf 1106 ir LHS 64, 78.2 šm).
3 830

pakeitimų