Pueblai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
oj nezinau ka su tais indenu kalbu pavadinimais daryti :( |
||
Eilutė 1:
'''Pueblų kultūra''' arba '''pueblų indėnais''' vadinamos puebluose gyvenančios Šiaurės Amerikos [[Indėnai|indėnų]] tautos.
Pueblų kultūrai priklauso hopiai (''Hopi''), ''Keres'', ''Acoma'', ''Tano'', ''Zuni'' ir jų protėviai anasaziai.
Tarp žinomesnių pueblų centrų yra Mesa Verde Kolorade, Chaco Canyon Naujojoje Meksikoje ir Canyon de Chelly Arizonoje.
== Kalba ir gyvenama teritorija ==
Pueblo indėnai gyvena šiaurinėje Meksikoje ir dabartinėse JAV valstijose Arizonoje bei [[Naujoji Meksika|Naujojoje Meksikoje]], Kolorado plynaukštėje, prie Rio Grandės ir jos intakų. Maždaug 90-yje kaimų gyveno apie 40 000 žmonių. Iki šių laikų apgyvendintais išliko tik apie 30 gyvenviečių.
Pueblo indėnai kalba keletu skiringų kalbų. didžiausia kalbinė grupė yra ''Tano'', priskiriama Kiowa-Tano kalbų šeimai. Tano sudaro trys pagrindinės kalbos: ''Tiwa'', ''Tewa'' ir ''Towa''. Tiwa kalba [[Taos]], [[Picuris]], [[Sandia]] ir [[Isleta]] gyventojai. Tewa yra [[Nambe]], [[Pojoaque]], [[San Ildefonso]], [[San Juan (tauta)|San Juan]], [[Santa Clara (tauta)|Santa Clara]] ir [[Tesuque]] pueblų kalba. [[Jemez]] yra vienintelis išlikęs pueblas, kuriame kalbama towa kalba. Kitą kalbų grupę sudaro ''Keres''. Tarp kalbančių Tano prie Rio Grandės ir jos intakų yra išsimėtę Keres kaimai [[Cochiti]], [[Santo Domingo]], [[San Felipe]], [[Santa Ana]] ir [[Zia]] ir toliau į vakarus - [[Laguna]] ir [[Acoma]]. Dar toliau vakaruose yra [[Zuni]] pueblas, kuriame kalbama ''Zuni'' kalba. Zuni priklauso ''Penuti'' kalbų šeimai ir nėra susijusi su jokia kita pietvakarių kalba, nes kiti Penuti kalba kalbantys indėnai gyvena Kalifornijoje. Šiaurinėje Arizonoje, Kolorado plokštikalnėje gyvena hopiai, kalbine prasme priklausantys Uto-actekų kalbų šeimos šošonų šakai.
{{stub}}
| |||