12:05, 25 rugsėjo 2005 versija taisyti Lang-Bot-as (aptarimas \| indėlis) 106 625 keitimai S robotas Pridedama: ru ← Prieš tai darytas keitimas		17:03, 12 spalio 2005 versija taisyti anuliuoti 81.7.64.62 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Steponas Darius''' (Jucevičius - Darašius, Jucius) - lietuvių lakūnas, sportininkas, kovų už nepriklausomybę dalyvis. Gimė [[1896]] m. [[sausio 8]] d. ~~Lietuvoje~~Rubiškėje (dabar Dariaus km., [[Klaipėdos rajonas\|Klaipėdos raj.]] ), vėliau kartu su šeima emigravo į [[JAV]]. [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmajame pasauliniame kare]] dalyvavo kaip savanoris, fronte [[Prancūzija\|Prancūzijoje]] tiesė telefono linijas. Nukentėjo dujų atakų metu, artilerijos sviedinio skeveldra sužeistas į šoną. Po karo tęsė mokslus, domėjosi technika. Išvyko į [[Lietuva\|Lietuvą]] norėdamas padėti atkuriant valstybę. [[1920]] m. įstojo į Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo [[Klaipėdos kraštas\|Klaipėdos krašto]] sukilime, buvo vienas iš vadų. [[1921]] m. baigė karo mokyklą [[Kaunas\|Kaune]] ~~mokėsi~~, ir[[1923]] m. tapo karo lakūnu, [[1927]] m. - kapitonu. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nė vienos avarijos. Vedė Jaunutę Škėmaitę, susilaukė dukters Nijolės. Aktyviai sportavo, užsiėminėjo [[krepšinis\|krepšiniu]], [[beisbolas\|beisbolu]], [[ledo ritulys\|ledo rituliu]], [[boksas\|boksu]], [[lengvoji atletika\|lengvąja atletika]] ir kt. Buvo treneriu, ~~teisėjaudavo~~teisėjavo varžybose. Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė ir sveikos gyvensenos patarimų. Paruošė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune [[1925]] - [[1926]] m.▼ Dalyvavo [[Klaipėdos kraštas\|Klaipėdos krašto]] sukilime, buvo vienas iš vadų. Skraidydamas karo aviacijoje nepadarė nei vienos avarijos, pasiekė kapitono laipsnį. Vedė Jaunutę Škėmaitę, susilaukė dukters Nijolės. ▲Aktyviai sportavo, užsiėminėjo [[krepšinis\|krepšiniu]], [[beisbolas\|beisbolu]], [[ledo ritulys\|ledo rituliu]], [[boksas\|boksu]], [[lengvoji atletika\|lengvąja atletika]] ir kt. Buvo treneriu, teisėjaudavo varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė ir sveikos gyvensenos patarimų. ~~Kaune įsteigė stadioną.~~ ~~Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose.~~ ==Skrydis per Atlantą== [[1927]] m. išvyko į Ameriką aplankyti giminių, kelionės metu stebėjo Lindbergo priėmimą Paryžiuje (pirmasis solo skridimas per [[Atlanto vandenynas\|Atlanto vandenyną]]). Jau išvykdamas iš Lietuvos turėjo aiškius planus grįžti lėktuvu. Amerikoje dalyvavo lėktuvų lenktynėse, steigė aeroklubus, pasiekė siuntinio pristatymo greičio rekordą, skraidė civilinėje aviacijoje.▼ ▲[[1927]] m. išvyko į Ameriką aplankyti giminių, kelionės metu stebėjo Lindbergo priėmimą [[Paryžius\|Paryžiuje]] (pirmasis solo skridimas per [[Atlanto vandenynas\|Atlanto vandenyną]]). Jau išvykdamas iš Lietuvos turėjo aiškius planus grįžti lėktuvu. Amerikoje dalyvavo lėktuvų lenktynėse, steigė aeroklubus, pasiekė siuntinio pristatymo greičio rekordą, skraidė civilinėje aviacijoje. Jis rengė skridimo į Lietuvą planą ir vėliau jam pavyko surasti bendramintį - [[Stasys Girėnas\|Stasį Girėną]] (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). Jie kartu rengė Amerikos lietuvių aviacijos šventes, iš suaukotų ir savų sutaupytų bei pasiskolintų pinigų įsigijo ir perstatė lėktuvą Belanca CH 300 Pacemaker. Jam suteiktas registracijos numeris NR 688 E bei pavadinimas '''[[Lituanica]]'''.▼ Skrydžiui [[Niujorkas]] - [[Kaunas]] pakilo [[1933]] m. [[liepos 15]] d., 5:26. Lakūnai neturėjo nei radijo, nei parašiutų, kurių negalėjo paimti dėl didelio svorio - lėktuvas ir taip buvo perkrautas. Šiais prietaisais, taip pat ir autopilotu, naudojosi kiti, pvz. karinės pramonės remiami, transatlantiniai lakūnai.▼ ▲Jis rengė skridimo į Lietuvą planą ir vėliau jam pavyko surasti bendramintį - [[Stasys Girėnas\|Stasį Girėną]] (Stanislovą Tomą Girskį, Girčių). Jie kartu rengė Amerikos lietuvių aviacijos šventes, iš suaukotų ir savų sutaupytų bei pasiskolintų pinigų įsigijo ir perstatė lėktuvą Belanca CH 300 Pacemaker. Jam suteiktas registracijos numeris NR 688 E, bei pavadinimas ~~'''~~"[[Lituanica]]~~'''~~". ▲Skrydžiui [[Niujorkas]] - [[Kaunas]] pakilo [[1933]] m. [[liepos 15]] d., 5:26. Lakūnai neturėjo nei radijo, nei parašiutų, kurių negalėjo paimti dėl didelio svorio - lėktuvas ir taip buvo perkrautas. Šiais prietaisais, taip pat ir autopilotu, naudojosi kiti, ~~pvz.~~pavyzdžiui, karinės pramonės remiami, transatlantiniai lakūnai. Lietuvių lakūnai buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į [[Europa\|Europą]] skraidinę oro paštą. Jų skrydis nutrūko po 37 val. 11 min. tuometinėje [[Vokietija\|Vokietijoje]], Soldine (dabar Mysliboz, [[Lenkija]]). Katastrofa galėjo įvykti dėl audros, dėl variklio problemų, dėl pilotų nuovargio, galėjo juos apšaudyti iš Berlincheno koncentracijos stovyklos. Nepavykus įrodyti pašovimo versijos daiktiniais įrodymais, įmanoma, kad veikiant prieš tai išvardytoms priežastims, lemiamu veiksniu galėjo būti ir įspėjamieji šūviai.▼ Steponas Darius ir Stasys Girėnas palaidoti Kaune, [[Aukštieji Šančiai\|Aukštųjų Šančių]] Karių ~~kapuose~~kapinėse. Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti ~~Kauno~~[[Vytautas Didysis\|Vytauto Didžiojo]] [[Karo ~~istorijos~~muziejus\|Karo muziejuje]]. Lituanicos skraidanti kopija eksponuojama Aviacijos muziejuje ~~Kaune~~[[Aleksotas\|Aleksote]], ~~prie~~šalia Dariaus ir Girėno ~~aerouosto~~oreouosto.▼ ▲Lietuvių lakūnai buvo pirmieji, oficialiai iš JAV į Europą skraidinę oro paštą. Jų skrydis nutrūko po 37 val. 11 min. tuometinėje Vokietijoje, Soldine (dabar Mysliboz, Lenkija). Katastrofa galėjo įvykti dėl audros, dėl variklio problemų, dėl pilotų nuovargio, galėjo juos apšaudyti iš Berlincheno koncentracijos stovyklos. Nepavykus įrodyti pašovimo versijos daiktiniais įrodymais, įmanoma, kad veikiant prieš tai išvardytoms priežastims, lemiamu veiksniu galėjo būti ir įspėjamieji šūviai. ▲Steponas Darius ir Stasys Girėnas palaidoti Kaune, Karių kapuose. Jų lėktuvo nuolaužas ir skrydžiui skirtą ekspoziciją galima apžiūrėti Kauno Vytauto Didžiojo istorijos muziejuje. Lituanicos skraidanti kopija eksponuojama Aviacijos muziejuje Kaune, prie Dariaus ir Girėno aerouosto. [[Category:Lietuviai]]

Steponas Darius: Skirtumas tarp puslapio versijų