Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

20 pridėta baitų ,  prieš 11 metų
S
Robotas: Taisomos nuorodos į nukreipiamuosius straipsnius
1565 m. ispanams užkariavus Filipinus, kalnas tapo prieglobsčiu nuo ispanų besislepiantiems vietiniams gyventojas [[Aetai|aetams]], nes tuo metu buvo apaugęs tankiu mišku.
 
Iki [[1991]] m. išsiveržimo Pinatubas buvo mažai kam žinomas kalnas, nežinomas net tolimesnių apylinkių gyventojams, iškilęs į 1745 m aukštį virš jūros lygio. Tai tik 600 metrų aukščiau už aplinkines lygumas ir tik 200 m aukščiau už aplinkines kalnų viršūnes, užstojančias Pinatubą. Ugnikalnio šlaituose gyveno [[aetai|aetų]] tautos žmonės, kurie vertėsi žemdirbyste (ypač [[ryžiaisėjamasis ryžis|ryžių]] ir [[rugiairugys|rugių]] auginimu). Vulkano papėdėje gyveno apie 30 tūkst. gyventojų, įsikūrusių kaimuose ir barangajuose. O 40 km spinduliu apie Pinatubą gyveno apie 0,5 mln. gyventojų, į šią teritoriją įėjo [[Anchelesas|Ancheleso]] miestas (150 tūkst. gyv.) ir Klarko oro bazė (20 tūkst.). Papėdėje vešėjo tropinių miškų ekosistema, pašlaitėse prasidėjo keletas upių (vėliau dėl laharų ir nuosėdų upių ir miško eksosistemos labai nukentėjo).
 
==1991 m. išsiveržimas ==
[[Image:Ashfall from Pinatubo, 1991.jpg|thumb|right|240px|Pelenais padengta žemė 1991 m. išsiveržimo metu]]
[[1990]] m. [[liepos 16]] d. Lusono salą sudrebino galingas 7,8 balo [[žemės drebėjimas]]. Netrukus po jo iš Pinatubo ėmė veržtis dujų ir dūmų srovė. [[1991]] m. kovo vėl įvyko keletas žemės drebėjimų, o [[balandžio 2]] d. Pinatubas galutinai pabudo. Ugnikalnis į dangų išmetė 1,5 km aukščio [[dūmai|dūmų]] stulpą. Netrukus visos apylinkės buvo užklotos stora [[vulkaniniai pelenai|pelenų]] danga. Gegužę Pinatubas pradėjo skleisti [[sieros dioksidas|sieros dioksidą]] ([[gegužės 28]] d. net 5000 t per dieną). [[Birželio 3]] d. pradėjo veržtis [[magma]], ugnikalnyje prasidėjo sprogimai. [[Birželio 7]] d. pelenų stulpas pasiekė 7 km aukštį. Ugnikalnio veikla atidžiai buvo stebima Filipinų vulkanologijos ir seismologijos instituto, o evakuacija pradėta instituto direktoriui [[Raymundo Punongbayan]] perspėjus apie didesnius išsiveržimus. 40 km spinduliu apie Pinatubą pradeta gyventojų [[evakuacija]], daugelis gyventojų perkelti į laikinas stovyklas [[Manila|Maniloje]] ir [[Keson Sitis|Keson Sityje]]. [[Birželio 15]] d. įvyko klimaksinis išsiveržimas. Prasidėjo stiprūs požeminiai smūgiai. [[Piroklastai]] pasiekė 16 km spindulį, viską naikindami savo kelyje. Be to, tą pačią dieną Lusono salą užgriuvo galingas [[uraganas|taifūnas]] ''Yunya''. Piroklastų srautai susimaišė su vandeniu ir kilo dideli [[laharas|laharai]] (purvo nuošliaužos). Praktiškai visą salą padengė pelenai. Jie taip pat krito ir [[Pietų Kinijos jūra|Pietų Kinijos jūroje]], [[Indokinija|Indokinijoje]]. Birželio 15 d. vakare Pinatubas pradėjo rimti.
 
Vulkanologai apskaičiavo, kad išsiveržimo metu buvo išmesta: 800 tūkst. t [[cinkas|cinko]], 600 tūkst. t [[varis|vario]], 550 tūkst. t [[chromas|chromo]], 300 tūkst. t [[nikelis|nikelio]], 100 tūkst. t [[švinas|švino]], 10 tūkst. t [[arsenas|arseno]], 1000 t [[kadmis|kadmio]] ir 800 t [[gyvsidabris|gyvsidabrio]].
Išsiveržimo metu žuvo šimtai žmonių, dauguma nuo pelenų masės įlūžus namo stogui. Laiku pradėta evakuacija išgelbėjo gyvybes tūkstančiams. Išsiveržimas sudavė skaudų smūgį [[Filipinų ekonomika]]i. Šalis patyrė milijardų pesų nuostolį dėl sugriautų pastatų, kelių, tiltų, užtvankų. Išsiveržimo metu paveikti buvo ~2,1 mln. gyventojų, kurie neteko būsto, patyrė nuostolių. ~8000 namų sugriauta visiškai, 73 tūkst. pažeista. Žlugo miškų atsodinimo projektai, nes laharai, piroklastai, pelenai sunaikino 37 tūkst. akrų miško. Smarkiai nukentėjo žemės ūkis (prarastas ryžių derlius, žuvo daug naminių gyvulių). Dėl susidariusios humanitarinės krizės išplito ligos, sutriko švietimo, socialinė sistema.
[[Image:PinatuboLake.jpg|thumb|right|240px|Ežeras Pinatubo kalderoje]]
Galingas išsiveržimas paveikė ir Žemės [[atmosfera|atmosferą]]. Dėl didelių sieros dioksido kiekių prasidėjo [[rūgštusrūgštusis lietus|rūgštūs lietūs]]. Dėl daugybės dalelių, pasklidusių po atmosferą [[albedas]] padidėjo 5%. Dėl to šiaurės pusrutulyje temperatūros nukrito 0,5-0,6°C, o visoje planetoje 0,4°C. Labai smarkiai paveiktas [[ozono sluoksnis]]. 1992 m. [[Ozono skylė]] virš Antarktidos buvo didžiausia iš iki tol užfiksuotų atvejų. Prie atmosferos taršos prisidėjo ir galingas [[Hadsono ugnikalnis|Hadisono ugnikalnio]] išsiveržimas [[Čilė]]je.
 
== Teritorija po 1991 m. išsiveržimo ==
17 711

pakeitimų