Magdalena Draugelytė-Galdikienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

smulkūs pataisymai, wiki
(smulkūs pataisymai, wiki)
'''Magdalena Draugelytė Galdikienė''' ([[1891]] Bardauskaim. Bardauskuose[[1979]] m. PutnamasPutname) - [[Pedagogika|pedagogė]], visuomenės veikėja.
 
==Biografija==
Magdalena Draugelytė gimė [[1891]] metais [[rugsėjo 26]] dieną Bardauskų kaime prie [[Gižai|Gižų]] Petro Draugelio, mokytojo, šeimoje. Šioje šeimoje užaugo septyni vaikai, kurių visi buvo leidžiami į mokslus. Galima manyti, kad Magdalenai Draugelytei didelę įtaką darė jos vyresni broliai kunigas Vladas Draugelis bei gydytojas Eliziejus Draugelis, taip pat sesuo Apolonija Draugelytė (Čemarkienė). Dar besimokindama Marijampolės mergaičių gimnazijoje ji suorganizavo mergaičių lavinimosi būrelį, padėjo seseriai Apolonijai organizuoti [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių katalikių moterų draugijos]] [[Marijampolė|Marijampolės]] skyrių.
 
[[1910]] metais baigusi gimnaziją mokė Liepojos lietuvių mokykloje, Obelių mergaičių ūkio mokykloje. [[1912]] metais įstojo į Aukštuosius pedagoginius kursus [[Peterburgas|Peterburge]]. Čia ji vėl įsitraukė į organizacinę veiklą, suorganizavo studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] kuopelę, kuriai pirmaisiais metais ir vadovavo. Pedagoginius kursus baigė [[1915]] ir per karą mokytojavo įvairiose vietose Rusijoje. [[1917]] [[Odesa|Odesoje]] ištekėjo už dailininko [[Adomas Galdikas|Adomo Galdiko]] ir kartu su juo [[1918]] m. grįžo į Lietuvą.
 
[[Kaunas|Kaune]] prasidėjo jos aktyvus profesinis ir visuomeninis gyvenimas. Ji nuo [[1919]] metų tik su trumpomis pertraukomis vadovavo [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių Katalikių moterų draugijai]], tuo metu didžiausiai moterų organizacijai Lietuvoje, iki pat šios organizacijos likvidavimo [[1940]] metais. [[1920]] ji buvo išrinkta į steigiamąjį seimą, o vėliau ir pirmąjį, antrąjį bei trečiąjį. [[1922]] jos bei kitų moterų parlamente iniciatyva buvo pakeistas civilinis kodeksas beveik sulyginęs moterų ir vyrų teises. Seimuose ji taip pat dirbo švietimo, darbo bei socialinės apsaugos komisijose. Visais tais metais ji buvo aktyvi ir kaip pedagogė – mokė vokiečių kalbos, o nuo [[1923]] iki [[1936]] m. buvo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos direktorė. Ji taip pat pasireiškė kaip gabi spaudos organizatorė - nuo [[1921]] metų su pertraukomis redagavo "Moterį"„Moterį“ ([[1921-]]–[[1940]]), tuo pradžiojemetu vienintelį laikraštį, specialiai skirtą moterims – nors pati gana retai rašė spaudoje.
Sovietams [[1944]] metais artėjant prie Lietuvos ji su vyru pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1952]] atvyko į JAV, apsigyveno [[New York|New YorkeNiujorke]], kur vėl įsitraukė į organizacinę veiklą. Gyvendama emigracijoje ji prisiėmėišlaikė finansinį šeimos išlaikymą ant savo pečiųšeimą, kad Adomas Galdikas galėtų atsidėti tik kūrybai. Po vyro mirties ji [[1973]] metais persikraustė į Puntamą, kur [[1979]] [[gegužės 22]] dieną mirė.
==Literatūra:==
33 280

pakeitimų