Gravitacinis lęšis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 14:
==Istorija==
[[Image:Einstein ring.jpg|300px|right|Kvazaro QSO 2237+0305, kitaip vadinamo [[Einšteino kryžius|Einšteino kryžiumi]] atvaizdai dėl gravitacinio lęšio efekto.]]
[[Bendroji reliatyvumo teorija]] teigia, kad masyvūs kūnai „iškreivina“ [[erdvėlaikis|erdvėlaikį]], todėl šviesos kelias irgi nukrypsta nuo tiesės. Šią teoriją pirmą kartą patvirtino [[Artūras Stenlis Edingtonas]] 1919 m. [[Saulės užtemimas|Saulės užtemimo]] metu, kuomet arti Saulės danguje esančių žvaigždžių padėtys atrodė pakitusios.
Einšteinas suprato, kad astronominiai objektai taip pat gali užlenkti šviesos spindulius, tačiau jis nagrinėjo atvejus, kai gravitaciniais lęšiais yra atskiros žvaigždės, o dėl palyginti silpno jų gravitacinio lauko šis reiškinys yra nykstamai mažas.
tik 1979 m. tyrinėjant kvazarą Q0957+561, atsitiktinai buvo atrastas gravitacinio lęšio efektas. Iš pradžių buvo manoma, kad tiriamas objektas - tai du identiški greta esantys kvazarai, tik vėliau buvo suprasta, kad tai du vieno kvazaro atvaizdai.
| |||