Ultralengvasis orlaivis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Lietuvoje ultralengvųjų skraidymo aparatų atsiradimas siejamas su skraidyklių be motoro atsiradimu kurios ėmė plisti dar 1972 metais. Lietuvoje pirmąją skraidyklę pasigamino 1969m. vilniečiai - lakūnas R. Aleksiejus ir sklandytojai A. Miklaševičius bei V. Silevičius. Kaune 1973m. K. Mikalauskas. Skraidyklėmis buvo skraidoma nuo šlaitų, daugiausia Netonyse prie [[Kaunas|Kauno]]. Noras įgauti savarankiškumą startuojant, nebūti pririštam prie konkrečios starto vietos, skatino skraidūnus galvoti apie motorizaciją. Pirmas Lietuvoje motorizuotą skraidyklę (motoras pakabintas ant sparno) 1981 m. sukonstravo kaunietis Kazys Mikalauskas. Toks skraidymo aparatas leido, startavus nuo šlaito, ilgiau išsilaikyti ore, nebūti taip priklausomam nuo vėjo krypties ir termikų. Tolesnis žingsnis buvo žengtas sukūrus specialų motorizuotą triratį vežimėlį, kuris buvo kabinamas po skraidyklės sparnu.1984 m. S. Juodėnas tokiu vežimėliu su sparnu atliko pirmus bandymus pakilti į orą, bet neužteko motoro galios. 1984 metais rugpjūčio 17 dieną kaunietis KazysK. Mikalauskas pirmasis pakilo į orą motorizuota skraidykle su vežimėliu tuo pradėdamas tokio tipo skraidymo aparatų vystimosi erą Lietuvoje. Prasidėjo aktyvus šių skraidymo aparatų kūrimas visoje Lietuvoje pritraukęs savo prieinamumu ir pigumu daugybę skraidyti norinčių entuziastų. Atsiradus naujiems lengviems ir galingiems varikliams ir šiuolaikinėms medžiagoms motorizuotos skraidyklės išsivystė į tobulas skraidymo priemones Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Ultralengvų orlaivių pilotus Lietuvoje vienija Ultralengvų orlaivių pilotų federacija ([http://www.skrydis.visiems.lt/ ULOPF]).