IS/LM modelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲'''IS''' grafikas yra mažėjanti kreivė. Inicialai '''IS''' reiškia: '''I''' - investicijos, '''S''' - taupymas. Ši kreivė prezentuoja pusiausvyrą prekių rinkoje. Prekių paklausa priklausonuo pajamų, mokesčių, investicijų ir vyriausybės išlaidų, t.y. Z = C(Y – T) + I + G. Mažėjantys mokesčiai ir didėjančios vyriausybės išlaidos didina visuminę paklausą ir bendrąsias (nominaliąsias) pajamas, o didėjantys mokesčiai ir mažėjančios vyriausybės išlaidos smugdo visuminę paklausą ir nominaliąsias pajamas. Padidėjusi paklausa (tai gali nulemti vartotojų ar vyriausybės išlaidos) lemia gamybos augimą ir daro įtaką pajamų didėjimui. Didėjančios pajamos lemia toliau didėjančią paklausą, o tai nulemia tolesnį gamybos augimą ir t.t. galutinis rezultatas – padidėjusi gamybos apimtis, kurios pokytis didesnis negu pradinis paklausos pokytis.

▲Kol kas apie pusiausvyrą prekių rinkoje kalbėjome tik kaip apie lygybę tarp paklausos ir gamybos. Tačiau pusiausvyrą prekių rinkoje galime suprasti ir kaip lygybę tarp taupymo ir vartojimo. Būtent taip ją matė ir Džonas Meinardas Keinas savo garsiame veikale „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teoriją“ (1936).

▲Apibendrinant, esant duotai palūkanų normai, bet koks veiksnys, kuris sumažina pusiausvyros gamybą, atveda prie '''IS''' kreivės poslinkio kairėn. Taigi, pusiausvyros gamybą mažina: mokesčių didęjimas, vyriausybės išlaidų mažėjimas, vartotojų pasitikėjimo smukimas (jis mažina vartojimą esant pačioms disponuojamoms pajamoms). Pusiausvyros gamybą didina: mokesčių mažinimas, vyriausybės išlaidų didėjimas, vartotojų pasitikėjimo didėjimas.

▲'''LM''' lygtis – tai sąryšis apibrėžiantis pusiausvyrą pinigų rinkoje. Taigi, pusiausvyra pinigų rinkoje reikalauja, kad pinigų pasiūla būtų lygi pinigų paklausai. O tai reiškia, kad palūkanų norma i turi būti tokia, kad esant duotoms pajamoms, žmonės norėtų turįti pinigų kiekį lygų esamai pinigų pasiūlai. Apie pinigų paklausą mes galime mąstyti kaip apie likvidumo paklausą.

▲Panagrinėkime, kodėl pajamų padidinimas padidina palūkanų normą? Augant pajamoms, pinigų paklausa didėja, tačiau pinigų pasiūla yra duota. Būtent todėl palūkanų norma turi mažėti: dvi priešingos pinigų paklausos tendencijos – pajamų didėjimas lemia troškimą turėti daugiau pinigų ir palūkanų normos didėjimas, kuris lemia troškimą turėti mažiau pinigų – panaikina viena kitą. Šiame taške, pinigų paklausa yra lygi nepasikeitusiai pinigų pasiūlai, ir finansų rinkos vėl yra pusiausvyroje. Arba pusiausvyra finansų rinkose reiškia, kad esant duotam pinigų kiekiui, palūkanų norma yra auganti pajamų lygio funkcija. Ši priklausomybė yra išreikšta kreive '''LM'''.