20:12, 17 lapkričio 2007 versija taisyti Opit (aptarimas \| indėlis) 100 keitimai matematinė reiškinio analizė ← Prieš tai darytas keitimas		20:30, 17 lapkričio 2007 versija taisyti anuliuoti Opit (aptarimas \| indėlis) 100 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 46: ''v''<sub>o</sub> yra teigiamas, stebėtojui tolstant nuo šaltinio, ir atvirkščiai. Pirmasis Doplerio efekto analizę [[šviesa\|šviesos~~\| šviesa~~]] bangoms pritaikė Fizo. Iš tikrųjų šviesos (ir visų elektromagnetinių) bangų sklidimui nereikia terpės, todėl, norint teisingai suprasti Doplerio efektą elektromagnetinėms bangoms, reikia naudotis [[~~Specialiąja~~Specialioji reliatyvumo teorija\| ~~Specialioji~~Specialiąja reliatyvumo teorija]]. == Doplerio reiškinys astronomijoje == [[Image:Redshift.png\|thumb\|200px\|[[Raudonasis poslinkis]] tolimų galaktikų superspiečiaus [[optinis spektras\|optinio spektro]] linijose (dešinėje), palyginus su [[Saulė\|Saulės]] spektru.]] Doplerio reiškinys [[astronomija]]i leidžia ne tik nustatyti, ar į mus [[žvaigždė]] artėja, ar nuo mūsų tolsta, bet leidžia netgi išmatuoti tokio pasislinkimo [[greitis\|greitį]]. Tam reikalingas skersinis, spektro juostą skiriančių, tamsiųjų linijų pasislinkimas. Tyrinėjimai į kurią pusę ir kiek pasistūmėjo tamsiosios linijos dangaus šviesulio spektre, leidžia astronomams padaryti visą eilę atradimų. Pasinaudojus Doplerio reiškiniu buvo nustatyta, jog ryški [[žvaigždė]] [[Sirijus]] kiekvieną sekundę nutolsta nuo mūsų 75 km. Ta [[žvaigždė]] yra tokiame neįtikėtinai dideliame atstume nuo mūsų, kad nutolimas netgi per milijardus kilometrų žymiai nepakeičia jos [[regimasis ryškis\|regimojo ryškio]]. Doplerio efektas, pasireiškiantis tarp [[elektromagnetinės bangos\|elektromagnetinių bangų]], pvz, šviesos spektre, labai naudingas [[astronomija\|astronomijoje]], ir yra stebimas kaip [[raudonasis poslinkis]] arba [[mėlynasis poslinkis]]. Jis naudojamas nustatyti žvaigždės ar galaktikos [[radialinis greitis\|radialinį greitį]], t.y. greitį, kuriuo dangaus kūnas artėja arba tolsta nuo mūsų. Taip pat Doplerio reiškinys leidžia nustatyti, ar stebima žvaigždė yra vieniša, ar tai artima [[dvinarė žvaigždė]] ir netgi išmatuoti žvaigždžių ar galaktikų sukimosi greičius. Doplerio efekto pritaikymą astronomijoje lemia faktas, kad žvaigždžių spektrai nėra tolydūs. Konkrečioms dažnių egzistuoja [[sugerties linijos]], kurios sutapatintos su įvairių cheminių elementų elektronų sužadinimo energijomis. Doplerio reiškinį galima atpažinti, kai sugerties linijų dažniai nesutampa su analogiškomis linijomis, gautomis ištyrus parimusį objektą. Kadangi mėlynos šviesos dažnis didesnis, nei raudonos, artėjančio šaltinio spektrinės linijos pasislenka į mėlynąją spektro pusę, o tolstančio - į raudonąją. Tarp artimų žvaigždžių didžiausiu radialiniu greičiu Saulės atžvilgiu ( +308 km/s) juda [[BD-15°4041]], taip pat žinoma kaip LHS 52, esanti 81.7 [[šviesmetis \| šviesmečių]] atstumu nuo mūsų) ir [[Woolley 9722]] ( -260 km/s), taip pat žinoma kaip Wolf 1106 ir LHS 64, 78.2 šm). == Nuorodos ==

Doplerio efektas: Skirtumas tarp puslapio versijų