Wolfgang Ernst Pauli: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[{{biografija1|Wolfgang Ernst Pauli|Vaizdas:Wolfgang Pauli young.jpg|thumb[[1900]] m. [[balandžio 25]] d.|Wolfgang[[Viena]]|[[1958]] Ernstm. Pauli[[gruodžio 5]] d.|[[Ciūrichas]]}}

'''Volfgangas Ernstas Paulis''' ({{de|Wolfgang Ernst Pauli}}, [[1900]] m. [[balandžio 25]] d. [[Viena|Vienoje]] – [[1958]] m. [[gruodžio 5]] d. [[Ciūrichas|Ciūriche]]) – [[Austrija|austrų]] fizikas teoretikas, geriausiai žinomas už darbus apie [[sukinys|sukinio]] teoriją ir [[Paulio draudimo principas|draudimo principą]], kuris palaiko medžiagos struktūrą.

== Biografija ==

GimėVolfgangas Paulis gimė [[Viena|Vienoje]], ''Wolfgang Joseph Pauli'' ir ''Berta Camilla Schütz'' šeimoje. Antrąjį vardą gavo savo krikštatėvio, fiziko [[Ernstas Machas|Ernsto Macho]], garbei. Lankė Döblinger gimnaziją Vienoje ir su pagyrimu ją baigė [[1918]] m. Praėjus dviems mėnesiams po baigimo paskelbė pirmąjį mokslinį darbą (apie [[Albertas Einšteinas|Einšteino]] [[bendroji reliatyvumo teorija|bendrąją reliatyvumo teoriją]]). Įstojo į Liudviko Maksimiljano universitetą [[Miunchenas|Miunchene]] ir, vadovaujamas [[Arnold Sommerfeld|Arnoldo Somerfeldo]], [[1921]] m. apgynė [[mokslų daktaras|mokslų daktaro]] disertaciją kvantinės jonizuoto molekulinio [[vandenilis|vandenilio]] teorijos tema.

Nuo 1921 m. Göttingen universitete ([[Vengrija]]) dirbo [[Max Born|Makso Borno]] asistentu, o kitus metus praleido [[Niels Bohr|Nilso Boro]] teorinės fizikos institute [[Kopenhaga|Kopenhagoje]]. [[1923]]–[[1928]] m., dėstydamas Hamburgo universitete intensyviai vystė [[kvantinė mechanika|kvantinės mechanikos]] teoriją: suformulavo [[Paulio draudimo principas|draudimo principą]] ir nereliatyvistinio [[sukinys|sukinio]] teriją.

1928 m. buvo paskirtas [[Ciūrichas|Ciūricho]] Federalinio technologijų instituto teorinės fizikos profesoriumi. [[1931]] m. apdovanotas [[Lorenco medalis|Lorenco medaliu]].

[[1938]] m. [[Vokietija]]i prisijungus [[Austrija|Austriją]], Paulis gavo Vokietijos pilietybę, todėl [[1940]] m. persikėlė į [[JAV]]. Čia tapo [[Prinstono universitetas|Prinstono universiteto]] teorinės fizikos profesoriumi. Po [[Antras pasaulinis karas|Antro pasaulinio karo]] tapo natūralizuotu JAV piliečiu ([[1946]] m.) ir netrukus grįžo į Ciūrichą, kur praleido likusį savo gyvenimą.

[[1945]] m. už [[Paulio draudimo principas|draudimo principą]] gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]], kuriai nominuotas buvo Alberto Einšteino. [[1958]] m. gavo [[Makso Planko medalis|Makso Planko medalį]]. Tais pačiais metais susirgo [[Kasos vėžys|kasos vėžiu]].

MirėPaulis mirė Rotkreuz ligoninėje Ciuriche [[1958]] m. [[gruodžio 15]] d. Rotkreuz ligoninėje Ciūriche.

== Nuorodos ==

* [http://nobelprize.org/physics/laureates/1945/pauli-bio.html BiografijaVolfgango (anglųPaulio k.)biografija Nobelio premijos tinklapyje] {{en-icon}}

* [http://cdsweb.cern.ch/collection/Pauli%20Archives V.Volfgangas Paulis CERN dokumentų archyve]

[[Kategorija:Austrijos fizikai|PauliPaulis]]

[[Kategorija:Nobelio fizikos premijos laureatai|PauliPaulis]]