Antoine Henri Becquerel: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Andrius.v (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
red.
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Henri Becquerel.jpg|thumb|275px|Henris Bekerelis.]]
[[Vaizdas:Becquerel plate.jpg|thumb|175px|Forografinė plokštelė, kuri buvo apšvitinta urano druskų spinduliuotės.]]
'''Antuanas Henris Bekerelis''' ({{fr|Antoine Henri Becquerel}}, [[1852]] m. [[gruodžio 15]] d. - [[1908]] m. [[rugpjūčio 25]] d.) - [[prancūzai|prancūzų]] fizikas, vienas iš [[radioaktyvusis skilimas|radioaktyvumo]] atradėjų, [[Nobelio fizikos premija|Nobelio premijos]] laureatas.
 
== Biografija ==
 
Henris Bekerelis gimė [[Paryžius|Paryžiuje]], studijavo mokslą Politechnikos koledže (''École polytechnique'') ir inžineriją École NationaleValstybinėje destiltų Pontsir etkelių Chausséesmokykloje (Valstybinėje''École tiltųNationale irdes keliųPonts mokyklojeet Chaussées''). [[1890]] m. vedė ''Louise Désirée Lorieux''.
 
[[1892]] m. trečiasis iš savo šeimos užėmė taikomosios fizikos kėdę „[[''Muséum national d'histoire naturelle]]“'' muziejuje. [[19841884]] m. tapo vyriausiuoju inžinieriumi Tiltų ir greitkelių departamente.
 
[[1896]] m., tyrinėdamas [[uranas (chemija)|urano]] [[fosforescencija|fosforescenciją]], atsitiktinai atrado [[radioaktyvusis skilimas|radioaktyvumą]]. Tirdamas [[Vilhelmas Rentgenas|Vilhelmo Rentgeno]] darbą ir besiruošdamas eksperimentui su ryškia saulės šviesa, Bekerelis patalpino fluorescencinį mineralą (urano druską) tarp [[fotografinė plokštelė|fotografinių plokštelių]] ir viską įsuko į juodą medžiagą. Tačiau dar prieš atliekant eksperimentą Henris pastebėjo, jog fotografinės plokštelės buvo visiškai apšvitintos. Šis pastebėjimas nuvedė jį prie savaiminio [[radiacija|branduolinio spinduliavimo]] atradimo.
 
[[1903]] m. Henris Bekerelis už radioaktyvumo atradimą gavo [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]].
 
[[1908]] m. buvo išrinktas [[Mokslų akademijos (''Académie des Sciences]] (Mokslų akademijos'') nuolatiniųnuolatiniu sekretoriumi. Tais pačiais metais, sulaukęs 55, mirė [[''Le Croisic]]''.
 
== Pasiekimai ir palikimas ==
 
* [[1900]] m. gavo [[Rumfordo medalis|Rumfordo medalį]].
* [[1901]] m. gavo [[Helmholco medalis|Helmholco medalį]].
* [[1903]] m. pelnė [[Nobelio fizikos premija|Nobelio fizikos premiją]].
* [[1905]] m. gavo [[Bernardo medalis|Bernardo medalį]].
 
Mokslininko vardu yra pavadintas [[SI|SI sistemos]] radioaktyvumo vienetas ([[bekerelis]] (Bq)). Taip pat jo garbei yra pavadinti krateriai [[Mėnulis|Mėnulyje]] ir [[Marsas|Marse]].
 
== Nuorodos ==
* [http://www.nobelprize.org/physics/laureates/1903/becquerel-bio.html HenrioBiografija Bekerelio(anglų informacija Nobelio premijos tinklapyjek.)] {{en-icon}}
 
[[Kategorija:Prancūzijos fizikai|BekerelisBecquerel]]
* [http://www.nobelprize.org/physics/laureates/1903/becquerel-bio.html Henrio Bekerelio informacija Nobelio premijos tinklapyje] {{en-icon}}
[[Kategorija:Nobelio fizikos premijos laureatai|BekerelisBecquerel]]
 
[[Kategorija:Prancūzijos fizikai|Bekerelis]]
[[Kategorija:Nobelio fizikos premijos laureatai|Bekerelis]]
 
[[ar:هنري بيكريل]]