IS/LM modelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

21 baitas pašalintas ,  prieš 14 metų
S
Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S (robotas Pridedama: nl:De IS-curve)
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas)
 
 
'''IS''' grafikas yra mažėjanti kreivė. Inicialai '''IS''' reiškia: '''I''' - investicijos, '''S''' - taupymas. Ši kreivė prezentuoja pusiausvyrą prekių rinkoje. Prekių paklausa priklausonuo pajamų, mokesčių, investicijų ir vyriausybės išlaidų, t.y. Z = C(Y – T) + I + G. Mažėjantys mokesčiai ir didėjančios vyriausybės išlaidos didina visuminę paklausą ir bendrąsias (nominaliąsias) pajamas, o didėjantys mokesčiai ir mažėjančios vyriausybės išlaidos smugdo visuminę paklausą ir nominaliąsias pajamas. Padidėjusi paklausa ( tai gali nulemti vartotojų ar vyriausybės išlaidos) lemia gamybos augimą ir daro įtaką pajamų didėjimui. Didėjančios pajamos lemia toliau didėjančią paklausą, o tai nulemia tolesnį gamybos augimą ir t.t. galutinis rezultatas – padidėjusi gamybos apimtis, kurios pokytis didesnis negu pradinis paklausos pokytis.
 
Kol kas apie pusiausvyrą prekių rinkoje kalbėjome tik kaip apie lygybę tarp paklausos ir gamybos. Tačiau pusiausvyrą prekių rinkoje galime suprasti ir kaip lygybę tarp taupymo ir vartojimo. Būtent taip ją matė ir Džonas Meinardas Keinas savo garsiame veikale „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teoriją“ (1936).
==Kitimai==
 
Sakykime, vyriausybė nutaria sumažinti biudžeto deficitą, ir tai daro nemažindama savo išlaidų, tačiau didindama mokesčius. Tokia [[Fiskalinė politika|fiskalinė politika]] vadinama stabdančia fiskaline politika. Skatinančioji fiskalinė politika – tai biudžeto deficito didinimo politika, kai arba didinamos vyriausybės išlaidos, arba mažinami mokesčiai, arba didinami transferiniai mokėjimai, arba derinamos išvardintos priemonės. Skatinančioji pinigų politika – tai pinigų pasiūlos didinimas pinigų politikos priemonėmis (obligacijų pirkimas atviroje rinkoje, atsargų normos mažinimas, diskonto normos mažinimas) siekiant gerinti gamybos augimą. Stabdančioji pinigų politika – pinigų pasiūlos mažinimas.
 
Kaip mokesčių padidėjimas paveiks prekių ir finansų rinkas ir atitinkamai kaip reaguos '''IS''' ir '''LM''' kreivės? Kadangi didėjant mokesčiams, žmonių disponuojamos pajamos mažės, tai mažės ir vartojimas, ir tokiu būdu multiplikatoriaus pagalba mažės gamyba. Apskritai, esant bet kokiai palūnakų normai, didesni mokesčiai reiškia mažesnę gamybą: kreivė '''IS''' pasislenka į kairę (mažėjant vyriausybės išlaidoms '''IS''' kreivė taip pat kasislenka kairėn). O kadangi mokesčiai nesusiję su palūkanų norma, jie niekaip ir neįtakos pusiausvyros pinigų rinkoje ir neveiks kreivės '''LM'''. Kitu atveju, kai mažėja mokesčiai arba didėja vyriausybės išlaidos, '''IS''' kreivė pasislenka dešinėn. Tai pavaizduota paveiksėlyje: palūkanų norma iš '''i<sub>1</sub>''' pasislenka į '''i<sub>2</sub>''', o gamyba – iš '''Y<sub>1</sub>''' į '''Y<sub>2</sub>'''.
174 866

pakeitimai