Poligrafijos pradžia – [[Johanas Gutenbergas|J. Gutenbergo]] apie 1440 m. išrastas knygų spausdinimo būdas, naudojant liejamąsias [[Litera|literas]] ir [[presą]]. [[XVI amžius|XVI]] a. poligrafija tapo [[Manufaktūra|manufaktūra]]. [[1796|1796]] m. [[A. Zėnefelderis]] ([[Vokietija|Vokietija]]) išrado plokščiaspaudę (litografiją). [[XIX amžius|XIX]] a. pr., 1810 m. [[F. Kenigui]] (Vokietija) išradus spausdinimo mašiną, spausdinimas labai pagreitėjo. XIX a. 6-ojo dešimtmečio pab. klišes pradėta gaminti [[fotocinkografijos]] būdu. Teksto rinkimas pradėtas mechanizuoti, [[O. Mergentaleriui]] ([[JAV|JAV]]) 1884 m. išradus linotipą. Išradus [[rotacines spausdinimo mašinas]], pagreitėjo didelių tiražų spausdinimas. 1905 m. išrastas ofsetas. Apie [[XX|XX]] a. vid. pradėta kompleksinė poligrafijos procesų mechanizacija ir automatizacija.
=== Poligrafija Lietuvoje ===
Lietuvoje pirmoji knyga iškiliaspaude rankinėmis staklėmis buvo išspausdinta 1522 m. [[Vilnius|Vilniuje]], [[Pranciškus Skorina|P. Skorinos]] spaustuvėje. 1821 m. [[Vilniaus universitetas|Vilniaus universiteto]] spaustuvėje įkurta litografija. Nuo XIX a. 6-ojo dešimtmečio atsirado plokščiojo spausdinimo mašinų. [[1906|1906]] m. Vilniuje imta naudoti linotipą ir rotacinę spausdinimo mašiną. Prieš [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] Vilniuje įkurta [[cinkografija]]. [[1928|1928]] m. Kauno [[„Spindulio“ spaustuvėje]] pradėta spausdinti ofsetu, [[1938|1938]] m. – giliaspaude. Nuo [[1953|1953]] m. ofseto formos gaminamos fotomechaniniu būdu, įdiegtas fotografinis teksto rinkimas. Nuo [[1990|1990]] m. pradėtos palčiai naudoti kompiuterinės sistemos.
