Levantas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Levantas''' - istorinis geografinis pavadinimas krašto, esančio piečiau Tauro kalnų (angl. ''Taurus Mountains''), iš vakarų apribotas [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]], iš pietų šiaurinių Arabijos dykumų, o iš rytų - viršutinės [[Mesopotamija|Mesopotamijos]]. [[Kaukazo kalnai]], [[Mažoji Azija]], [[Arabijos pusiasalis]] nėra Levanto dalys. [[Sinajaus pusiasalis]] kartais buvo laikomas Levanto dalimi, - jis buvo tarpininkas tarp Levanto ir Šiaurės [[Egiptas|Egipto]].

Anglų kalboje žodis ''Levant'' pirmą kartą užfiksuotas 1497 m., tada jis reiškė 'Viduržemio„Viduržemio pakrančių žemės į rytus nuo [[Venecijos respublika|Venecijos]]'“.

* Žodis kilęs iš vid.prancūzų kalbos žodžio ''levant'', kuris yra veiksmažodžio ''lever'' [[Dalyvis (gramatika)|dalyvis]] (kaip ''soleil levant'' - ''tekanti saulė''). T.y., žodis nurodo rytų kryptį, kur yra šis kraštas.

* Antroji hipotezė aiškina, kad žodis ''Levant'' yra iškraipytas žodis ''Lebanon'' '- Libanas'. O šį žodį iškraipė [[ispanai|ispanų]] vertėjai, vertę iš [[arabų kalba|arabų kalbos]] ir painioję ''b'' ir ''v'' raides. Pradžioje Levantu vadino Libano žemes, o vėliau sąvoka apėmė ir gretimus kraštus.

Žodžiu ''levantiečiai'' (angl. ''Levantine'') vadino ne tik vietinius Levanto gyventojus, bet ir italus (dažniausiai venecijiečius ir genujiečius), prancūzus ir kitus iš Viduržemio jūros pakrančių kilusius europiečius, gyvenusius Turkijoje ar rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje (Levante). Daugelis jų buvo prekybininkųprekybininkai iš Viduržemio jūros prekybinių respublikų ([[Venecijos respublika|Venecijos]], [[Genuja|Genujos]] ir [[Ragūzos respublika|Ragūzos]]) arba [[kryžiuočiai|kryžiuočių]] valstybių [[Palestina|Palestinoje]] kolonistų palikuonys.

Kai po [[1PK|Pirmojo pasaulinio karo]] D.Britanija perėmė Palestinos valdymą, dalis kolonijiniųkolonijų valdininkų levantiečiais paniekinamai vadino vietinius mišrios arabų-europiečių kilmės gyventojus ir europiečius (daugiausia [[prancūzai|prancūzus]], [[italai|italus]] bei [[graikai|graikus]]), kurie buvo „sučiabuvėję“ (perėmė vietinius papročius, rengėsi kaip vietiniai gyventojai).