Teisnumas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Civilinis teisnumas''' ([[angl.]] ''legal capacity'', [[lot.]] ''caput'') – nuo senovės [[Roma|Romos]] laikų vartojama teisinė sąvoka, reiškianti gebėjimą turėti civilinių [[subjektinė teisė|subjektinių teisių]] ir pareigų.
Civilinis teisnumas ir [[Veiksnumas|civilinis veiksnumas]] kartu sudaro [[teisinis subjektiškumas|teisinį subjektiškumą]] – socialinę teisinę kategoriją, leidžiančią sukurti [[teisinis santykis|teisinius santykius]], t.y. sudaryti [[sandoris|sandorius]] su kitais [[asmuo|asmenimis]].
== Teisnumas Romėnų teisėje ==
Romos laikais teisnumas (lot. ''caput'') reiškė privilegiją, kurią asmuo galėjo įgyti esant trims sąlygoms:
* [[pilietis|pilietybei]] (lot. ''status civitatis''); * šeimos galvos padėčiai (lot. ''status familiae''). Teisnus žmogus vadinosi ''persona'' ir galėjo būti [[civilinės teisės subjektas|civilinės teisės subjektu]]. [Šaltinis: I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis ''Romėnų teisė'', Justitia, Vilnius, 1999]
eilutė 17 ⟶ 20:
[[vaizdas:vaikiukas.jpg|thumb|400px|left|Jau teisnus!?]]
Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui [[mirtis|mirus]] (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.2 str.).
{{teisė-stub}}
|