Vladislovas Sicinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Hornblower (aptarimas | indėlis)
Eilutė 21:
== Legendos gimimas ==
 
1652 m. seimo amžininkų pasisakymai rodo, kad pačiam seimo išardymo faktui tuo metu buvo skiriama mažai reikšmės. Po keliolikos metų apie tai rašęs Kochovskis, nežinojo netgi pasiuntinio, kuris išardė seimą, pavardės. Be to, seimo išardymas nesutrukdė V.Sicinskiui 1659 m. vėl būti išrinktam į seimą.
 
Tėvynės išdaviku V.Sicinskis apšauktas jau po mirties. Žlugus Lenkijos – Lietuvos valstybei, lenkų istoriografijoje didžiausia kaltininke buvo paskelbta liberum veto teisė. Imta ieškoti ja piktnaudžiavusių, suradus kaltininką, jam buvo verčiamos visos bėdos, kuriamos šiurpios istorijos. Pirmasis seimą, pasinaudojęs liberum veto teise, išardė [[1639]] m. [[Krokuva|Krokuvos]] atstovas Jurgis Liubomirskis, o ''veto'' pirmasis dar [[1636]] m. ištarė Janas Olizaras. Po Sicinskio šia teise buvo pasinaudota ne vieną kartą.
 
Lenkijoje į valstybės išdavikų sąrašą pateko ne tik V.Sicinskis, bet ir jo globėjas Jonušas Radvila. V.Sicinskis buvo reformatas, už tai jo turėjo nemėgti [[katalikų bažnyčia]]. Seimo išardymas, sutarties su švedais pasirašymas Kėdainiuose užtraukė lenkiškos dvarininkijos neapykantą. Bažnyčioje buvęs sudžiuvęssudžiūvęs lavonas tapo pagrindu pasakojimams, kad nedorėlio nepriimanti žemė. [[Tarnagala|Tarnagalos]] kaimo laukuose, apsuptas pelkėtų pievų, dunkso paslaptingas piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu. Jame esanti dauba, davė pagrindą pasakojimams apie nugrimzdusinugrimzdusį nedoro pono Čičinsko dvarą. Dėl lietuvių ir lenkų kalbų ypatumų liaudies lūpose Sicinskis virto Čičinsku.
 
== Sicinskis-Čičinskas literatūroje ==