Vladislovas Sicinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 21:
== Legendos gimimas ==
1652 m. seimo amžininkų pasisakymai rodo, kad pačiam seimo išardymo faktui tuo metu buvo skiriama mažai reikšmės. Po keliolikos metų apie tai rašęs Kochovskis
Tėvynės išdaviku V.Sicinskis apšauktas jau po mirties. Žlugus Lenkijos – Lietuvos valstybei, lenkų istoriografijoje didžiausia kaltininke buvo paskelbta liberum veto teisė. Imta ieškoti ja piktnaudžiavusių, suradus kaltininką, jam buvo verčiamos visos bėdos, kuriamos šiurpios istorijos. Pirmasis seimą, pasinaudojęs liberum veto teise, išardė [[1639]] m. [[Krokuva|Krokuvos]] atstovas Jurgis Liubomirskis, o ''veto'' pirmasis dar [[1636]] m. ištarė Janas Olizaras. Po Sicinskio šia teise buvo pasinaudota ne vieną kartą.
Lenkijoje į valstybės išdavikų sąrašą pateko ne tik V.Sicinskis, bet ir jo globėjas Jonušas Radvila. V.Sicinskis buvo reformatas, už tai jo turėjo nemėgti [[katalikų bažnyčia]]. Seimo išardymas, sutarties su švedais pasirašymas Kėdainiuose užtraukė lenkiškos dvarininkijos neapykantą. Bažnyčioje buvęs
== Sicinskis-Čičinskas literatūroje ==
|