Kauno geležinkelio tiltas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
infol.,pap.,en |
||
Eilutė 1:
{{Infolentelė Tiltas
[[Vaizdas:Kauno gelezinkelio tiltas 2006 06 24.jpg|thumb|270px|Kauno geležinkelio tiltas]]▼
| pavadinimas = Kauno geležinkelio tiltas
'''Kauno geležinkelio tiltas''' ('''Žaliasis tiltas''') – sijinis [[geležinkelis|geležinkelio]] tiltas [[Kaunas|Kaune]]. Jungia geležinkelio stoties rajoną su Žemutine [[Freda]]. ▼
▲
| vieta = [[Kaunas]]
| pastatytas = [[1862]] m.
| ilgis = 327 m
| plotis =
| aukštis =
}}
▲'''Kauno geležinkelio tiltas''' ('''Žaliasis tiltas''') – sijinis [[geležinkelis|geležinkelio]] tiltas [[Kaunas|Kaune]] per [[Nemunas|Nemuno]] upę. Jungia geležinkelio stoties rajoną su Žemutine [[Freda]].
Tiltas buvo statomas kartu su [[Kauno geležinkelio tunelis|geležinkelio tuneliu]], tiesiant [[Virbalis|Virbalio]]–[[Lentvaris|Lentvario]] geležinkelio liniją. Statyba pradėta [[1859]] m. balandžio mėn., baigta [[1862]] m. [[vasario 4]] d. ▼
==Istorija==
===Statyba===
▲
Tiltą statė prancūzų firma ''Ernest Gouin et Cie''. Metalinės tilto dalys pagamintos Ernesto Gouino bendrovėje [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. 1859 m. navigacijos metu jos atplukdytos [[Baltijos jūra]] ir Nemunu į Kauną. Keli laivai nuskendo, todėl užsitęsė statybos darbai. Prancūzų rangovai Žemutinėje Fredoje, netoli numatomo statyti geležinkelio įrengė centrines dirbtuves, atsivežė įrangą ir tiltų santvaras gamino vietoje.
Tilto taurai padaryti iš ketinių šulinių – 3,5 m skersmens [[kesonas|kesonų]], nuleistų į dugną. Kiekvieną taurą ir lytlaužą sudarė 2 kesonai, įleisti į 10–17 m gylį ir pripildyti [[betonas|betono]]. Darbas kesonuose buvo labai sunkus. Suspausto iki 2 atmosferų oro temperatūra – 48-60°C. Žmonės kastuvais kasė žemę, pasišviesdami žibalinėmis lempomis arba žvakėmis. Už 6 valandų darbą gaudavo nuo 0,90 iki 1,50 [[Rusijos rublis|rublio]]. Kasant kesonus, vienas žmogus žuvo. ▼
▲Paprastai tiltai statomi statmenai upės krantams, kad jie būtų trumpesni. Geležinkelio tiltas per Nemuną upės ašį kirto kampu, todėl vietoj 275 m pailgėjo iki 327 m. Tiltas buvo pastatytas ant 5 taurų ir dviejų ramtų; keturios didelės angos – dvi po 77,30 m ir dvi po 68,70 m, be to, dvi terpės krantuose gatvėms – po 13,20 m. Tilto taurai padaryti iš [[ketus|ketinių]] šulinių – 3,5 m skersmens [[kesonas|kesonų]],
Ilgosios vidurinės tilto fermos buvo surenkamos dirbtuvėse Žemutinėje Fredoje, paskui pontonais plukdomos į vietą ir specialiais hidrauliniais mechanizmais užstumiamos ant taurų. Kitos, mažesnės fermos, surinktos vietoje ant pastolių. Keturios didžiosios fermos pagamintos ištisinėmis juostomis, dėl to tiltas atrodė kaip didžiulė dėžė, kurios aukštis – 6,75, plotis – 8 m. Tokioje dėžėje praeinantis traukinys visiškai pasislėpdavo, skleisdamas didžiulį metalo gaudesį.
Prasidėjus [[1PK|Pirmajam pasauliniam karui]], [[1915]] m. [[rugpjūčio 17]] d. besitraukianti [[Rusija|Rusijos]] kariuomenė susprogdino dvi vidurines tilto fermas. Kauną užėmę vokiečiai atstatė išsprogdintas ir sustiprino likusias fermas parabolinėmis fermomis viršuje. Tokį kombinuotą tiltą vokiečiai baigė remontuoti [[1916]] m. [[balandžio 14]] d. Į tilto atidarymą atvyko pats feldmaršalas [[Hindenburgas]]. Jis net užveržė paskutinę veržlę. Panašias veržles prisuko ir Hindenburgo palydos nariai. Pirmaisiais metais po remonto tiltas buvo nudažytas švino žaliais dažais, nuo to jis gavo Kauno Žaliojo geležinkelio tilto pavadinimą.▼
1861 m. [[lapkričio 21]] d. sumontuota paskutinė santvara. Statybai sunaudota 2025 t [[plienas|plieno]] ir 2130 t ketaus. Tiltas kainavo 904 000 carinių rublių. Pirmas traukinys tiltą pervažiavo 1862 m. [[vasario 27]] d.
Esant tik vienam Vytauto Didžiojo [[Aleksoto tiltas|(Aleksoto) tiltui]] per Nemuną, geležinkelio tiltas buvo naudojamas ir kaip plento tiltas. Tarp dviejų kelių buvo įrengtas trečias – vežimams, dviratininkams ir lengviesiems automobiliams. Sunkvežimiai ir autobusai per šį tiltą nebuvo praleidžiami. Prie abiejų tilto galų stovėjo geležinkelio sargai, kurie reguliavo eismą. ▼
===Atstatymai===
[[2PK|Antrojo pasaulinio karo]] pradžioje [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] generolo Šlemino įsakymu geležinkelio tiltas susprogdintas. [[1941]] m. rudenį vokiečiai buvusias parabolines fermas perstatė į stačiakampes. Toks jis tarnavo iki [[1944]] m. vasaros. Pasitraukdami vokiečiai tiltą susprogdino. Po karo tiltas atstatytas, vėliau šalia jo padarytas praėjimas pėstiesiems.▼
1862 m. pastatytas geležinkelio tiltas nukentėjo per abu pasaulinius karus.
▲Prasidėjus [[1PK|Pirmajam pasauliniam karui]], [[1915]] m. [[rugpjūčio 17]]–18 d. naktį besitraukianti [[Rusija|Rusijos]] kariuomenė susprogdino dvi vidurines tilto fermas. Kauną užėmę vokiečiai atstatė išsprogdintas ir sustiprino likusias fermas [[parabolė|parabolinėmis]] fermomis viršuje. Tokį kombinuotą tiltą, pavadintą ''Reichsbrücke'', vokiečiai baigė remontuoti [[1916]] m. [[balandžio 14]] d. Į tilto atidarymą atvyko pats feldmaršalas [[Hindenburgas]]. Jis net užveržė paskutinę veržlę. Panašias veržles prisuko ir Hindenburgo palydos nariai. Pirmaisiais metais po remonto tiltas buvo nudažytas švino žaliais dažais, nuo to jis gavo
▲
▲[[2PK|Antrojo pasaulinio karo]]
[[1996]] m. Kauno geležinkelio tiltas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. [[2002]] m. už kelių šimtų metrų pasroviui nuo geležinkelio tilto atidarytas [[Čiurlionio tiltas]]. Nuo to laiko geležinkelio tiltu pėstiesiems vaikščioti uždrausta.▼
==Nuorodos==
*[http://www.olitaorany.puslapiai.lt/kauno%20tiltas.htm Senojo tilto vaizdai]
▲[[2002]] m. už kelių šimtų metrų pasroviui nuo geležinkelio tilto atidarytas [[Čiurlionio tiltas]]. Nuo to laiko geležinkelio tiltu pėstiesiems vaikščioti uždrausta.
[[Kategorija:Kauno tiltai]]▼
{{artimiausi tiltai|per Nemuną|[[Panemunės tiltas]]|[[M.K.Čiurlionio tiltas]]}}
▲[[Kategorija:Kauno tiltai]]
[[en:Railway Bridge, Kaunas]]
| |||