Robertas Varnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 3:
 
==Biografija==
Pirmasis muzikos mokytojas buvo Mažeikių vargonininkas,J. Naujalio mokinys Karolis Pukevičius.
Mokydamasis Mažeikių gimnazijoje, pas muzikos mokytoją A. Jasenauską pramoko skambinti pianinu ir smuikuoti.
 
Nuo [[1949]] keletą metų Klaipėdos muzikos mokykloje mokėsi griežti altu (dėst. J. Matutis), o [[1951]] perėjo į [[Klemensas Griauzdė|K. Griauzdės]] choro dirigavimo klasę; griežė simfoniniame orkestre ir styginių kvartete. [[1953]] – [[1958]] choro dirigavimą studijavo [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] (dėst. J. Motiekaičio klasė). Studijų metais buvo Vilniaus miesto medicinos darbuotojų choro chormeisteris, dainavo Vilniaus Jaunimo chore( vadovas A.Krogertas),studijų metais buvo Lietuvos radijo muzikos laidų redaktorius.
 
[[1958]] – [[1967]] choro dirigavimo ir teorinių disciplinų dėstytojas Klaipėdos muzikos technikume.
Eilutė 12:
Nuo [[1958]] Klaipėdos liaudies operos chormeisteris, o [[1960]] – [[1964]] meno vadovas ir vyr. dirigentas. Atnaujino [[Džiuzepė Verdis|G. Verdi]] operą „Traviata“, pastatė P. Mascagni operą „Kaimo garbė" ([[1963]]), surengė [[Ludwig van Beethoven|L. van Beethoveno]] ir [[Volfgangas Amadėjus Mocartas|W. A. Mozarto]] kūrinių koncertus, su operos kolektyvu koncertavo [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Šiauliai|Šiauliuose]], [[Palanga|Palangoje]], [[Šilutė]]je ir Liepojoje (Latvija).
 
[[1964]] – [[1967]] Kretingos rajkoopsąjungos mišriojo choro „Gintaras“ meno vadovas ir dirigentas. Chore dainavo iki 100 dainininkų, jo repertuare buvo vertingų , sudėtingų kūrinių, dažnai koncertavo dalyvaujant žinomiems solistams -A.Kučingiui,E.Saulevičiūtei,K.Elertui, pelnė prizines vietas respublikiniuose konkursuose. [[1965]] respublikinės dainų šventės konkursui R. Varnas su "Gintaro" choru pirmą kartą Lietuvoje parengė C. Orffo kantatos „Carmina Burana" pirmąją dalį. Vėliau, su Valst. Filharmonijos simfoniniu orkestru, diriguojant J.Domarkui, šis kūrinys skambėjo [[Kaunas|Kaune]], [[Klaipėda|Klaipėdoje]],[[Kretinga|Kretingoje]] [[1966]]. [[1967]] m. [[balandžio 1]] d. [[Kretinga|Kretingoje]] įspūdingu koncertu choras pažymėjo savo gyvavimo dešimtmetį.
 
Nuo [[1967]] rudens R. Varnas – Kauno [[Juozas Gruodis|J. Gruodžio]] aukštesniosios muzikos mokyklos choro dirigavimo dėstytojas, [[1968]] - 1982]] [[Kauno technologijos universitetas|Kauno politechnikos instituto]] vyr. dėstytojas ir akademinio choro „Jaunystė“ meno vadovas ir dirigentas. Daugiau kaip dešimtmetį studentų mišrusis choras buvo vienas geriausių Lietuvos chorinių kolektyvų. Parengtas Baltijos respublikų studentų dainų šventėms „Gaudeamus-68“ [[Vilnius|Vilniuje]], „Gaudeamus-71“ [[Ryga|Rygoje]], „Gaudeamus-74“ [[Tartu]], „Gaudeamus-78“ [[Vilnius|Vilniuje]] ir „Gaudeamus-81“ [[Ryga|Rygoje]]. [[1970]] respublikinės dainų šventės konkurse „Jaunystė“ pelnė absoliučiai geriausio Lietuvos mėgėjų mišriojo choro vardą. [[Lietuva|Lietuvoje]]. Toks pat vardas pripažintas ir [[1975]] respublikinės dainų šventės konkurse, gražiai pasirodyta [[1980]] respublikinės dainų šventės konkurse. R. Varno iniciatyva [[Kaunas|Kaune]] imta rengti tarprespublikinius studentų mišriųjų chorų konkursus „Juventus“. [[1968]]Septyniuose šiame"Juventus konkurse „Jaunystė“ laimėjo antrąją vietą," konkursuose[[1968,1970]] trečiąją, [[1972]] vėl trečiąją, o [[1975]] pirmąją – pastarasis konkursas buvo skirtas M. K. Ciurlipnio gimimo 100-mečiui. [[,1977,1979,1983]] „Juventus“konkursuose chorų„Jaunystė“ konkurselaimėjo studentaivisų pelnė prizą už geriausią koncertinės programos kūriniųlaipsnių interpretacijosprizines dramaturgijąvietas. „Jaunystė“ daug koncertų surengė Lietuvos miestuose ir miesteliuose, gastroliavo [[Rusija|Rusijoje]], [[Ukraina|Ukrainoje]], [[Latvija|Latvijoje]], [[Estija|Estijoje]], [[Lenkija|Lenkijoje]], [[Čekoslovakija|Čekoslovakijoje]], [[Bulgarija|Bulgarijoje]], [[Rumunija|Rumunijoje]], [[Jugoslavija|Jugoslavijoje]] ir [[Vokietija|Vokietijoje]], plačiai išpopuliarino nemaža lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. [[1968]] – [[1970]] chorvedysR.Varnas lygia greta vadovavo Kauno žemės ūkio statybos projektavimo instituto šokių ansamblio „Rasa" vokalinei grupei, buvo Kauno valstybinio choro chormeisteris, talkino miesto mėgėjų chorams.
 
R. Varnas nuo Nuo [[1982]] [[Lietuvos Muzikos Akademija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Klaipėdos fakultetų Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas, [[19841983-1986 ir 1988-1991]] – [[1987]]katedros vedėjas, nuo [[1985]] docentas, [[1996]] – [[1998]] Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas, [[1995-2001]] Klaipėdos universiteto senatorius. Pedagogas išugdė nemažą būrį choro dirigentų, parašė straipsnių ir mokslo metodinių darbų. [[1985]] išleista jo metodinė priemonė „Apie dirigavimo praktiką“., Taip[2007] pat vadovavoMažosios irLietuvos chorams.pirmosios [[1985]]lietuvių respublikineišventės 80-čiui surengtai Jubiliejinei dainų šventei parengėparengtas Klaipėdosplatus medicinosistorinio-informacinio darbuotojųpobūdžio kluboleidinys, mišrųjįtais chorąpačiais metais [[1984]]KU VIleidykla [[Stasysišleido Šimkus|S.monografinio Šimkaus]]pobūdžio konkurseapybraižą pelnė"Nomen pirmąjąnescio", vietą.skirtą Įvairiaisžymiam laikotarpiaislietuvių muzikui išeivijoje, kunigui Bruno Markaičiui SJ. R. Varnas vadovavoinicijavo Chorotrijų dirigavimorespublikinių katedrosmokslinių neakivaizdiniokonferencijų skyriausciklą choro"Mažosios studijai,Lietuvos šiosir katedroslietuvių dėstytojųišeivių muzikinė kultūra [1989, 1992, 1994],įkūrė ir studentųkuravo kameriniam"Išeivijos choruimuzikos archyvą,(atliko sudėtingą2000 Zm. Virkšojo kūrinįfondai „Palaiminkperduoti žodį,KU viltįmuzikologijos ir žolę"institutui);.Eilę vadovavometų KlaipėdosR.Varnas universitetochorvedybos mišriajamkatedros choruimagistrantams -jįskaitė parengėsavo [[1994]]parengtą Ispec. Pasauliokursą lietuvių"Stilistika dainųir šventei [[Lietuva|Lietuvoje]]interpretacija".
[[1985]] respublikinei dainų šventei R.Varnas parengė Klaipėdos medicinos darbuotojų klubo mišrųjį chorą – [[1984]], kuris VI [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkurse savo kategorijoje pelnė pirmąją vietą. Įvairiais laikotarpiais vadovavo Choro dirigavimo katedros neakivaizdinio skyriaus choro studijai, šios katedros dėstytojų ir studentų kameriniam chorui (su juo parengė Klaipėdos šiuolaikinių kompozitorių Z.Virkšo, A.Remesos, R.Šileikos, J.Domarko autorinių koncertų ciklą,vėliau vadovavo suburtam Klaipėdos universiteto mišriąjam chorui -jį parengė Tarptautiniam bažnytinės muzikos festivaliui Alūksnėje (Latvija), [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventei [[Lietuva|Lietuvoje]], Lietuvos aukštųjų mokyklų tradiciniams choriniams festivaliams.Parengė ir 2006m. KU leidykloje išleido žemaičių ir Pamario krašto dainų išdailų rinkinį chorams "Aš išdainavau..."
 
R. Varnas nuo [[1955]] respublikinių dainų švenčių konsultantas, nuo [[1968]] Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus" [[Vilnius|Vilniuje]] ([[1968]] ir [[1978]]), [[Ryga|Rygoje]] ([[1971]] ir [[1981]]) ir [[Tartu]] ([[1974]]) dirigentas, [[1970]] ir ,[[1980]], [2007] respublikinių dainų švenčių, [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės, ir [[1994]] I Pasaulio lietuvių dainų šventės [[Vilnius|Vilniuje]] dirigentas. Yra daugelioDaugelio Klaipėdos miesto ir Žemaitijos krašto dainų švenčių bei festivalių organizatorius, meno vadovas ir vyr. dirigentas, tarptautinių [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] konkursų [[Klaipėda|Klaipėdoje]] organizatorius, respublikinių bei tarptautinių chorų konkursų žiuri pirmininkas irbei narys.
 
Nuo R.Varnas [[1988]]- Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras" steigėjas, tarybos pirmininkas[[1988-2002]], buvo Lietuvos chorų sąjungos Prezidiumo narys ir Lietuvos muzikų draugijos narys, Lietuvos išeivių. muzikos archyvo [[Klaipėda|Klaipėdoje]] įkūrėjas ir kuratorius. [[1975]] dirigentui suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas, [2000]LLKC apdovanotas "Aukso paukšte" Lietuvos chorų maestro nominacija.[2006] LR Prezidento Valdo Adamkaus apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.
 
==Šaltinis==