Nemėžio seniūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nemėžio seniūnija''' yra [[Vilniaus rajonas|Vilniaus rajone]] prie pietinės [[Vilnius|Vilniaus]] miesto ribos; centras – [[Nemėžis]].

 

 

{{part-cleanup}}

Šalia Minsko plento, už 8 km į pietryčius nuo Vilniaus, yra Nemėžis (seniau vadinamas Memež), gražus ir judrus seniūnijos centras.

Nemėžio seniūnijoje yra 23 kaimai, 10400 gyventojų. Kadangi Vilnius arti, o susisiekimas geras, gyventojų skaičius Nemėžio seniūnijoje gana greitai auga, gyvenvietėje vyksta daug statybų. Čia veikia didelė lenkų - lietuvių mokykla, taip pat vaikų darželis - mokykla, kur yra pradinės klasės. Kelis dešimtmečius gyvenvietėje veikia turtinga biblioteka, kultūros namai, sveikatos centras.

Už 3 km nuo Nemėžio ir 11 km nuo Vilniaus esančiose Skaidiškėse (didžiausiame seniūnijos kaime) veikia pradinė mokykla, sveikatos centras.

Ir Skaidiškėse, ir Nemėžyje yra privačiū kavinių, parduotuvių, degalinių.

Seniūnijos teritorijoje yra gamybos bei paslaugų ir prekybos įmonių. Nemėžio seniūnija garsėja daržininkistė. Vienas iš kaimų taip ir vadinasi - Daržininkai.

Įdomi Nemėžio praeitis. Jo pavadinimas žinomas dar nuo Vytauto Dydžiojo laikų. Šičia 1397 m. jis apgyvendino totorius, kurių palikuonys gyvena ir dabar. 1684 m. Nemėžio totoriai tarnavo Lietuvos kariuomenės pulkuose, kovojusiuose prieš turkus. Iš to meto išlikęs totoriaus Romano Dovidovino testamentas: turkų sunkiai sužeistas, jis prašo savo brolio palaidoti jį mylimajame Nemėžyje. XIVa. Nemėžyje jau buvo Kunigaikščiū rūmai - Vytauto Didžiojo ir jo žmonos Julijanos vasaros rezidencija. Čia Julijona ir mirė. XIVa. Nemėžis minimas kaip apskritis. Karui jis turėjo atsiųsti 92 riterius. 1794 m. Nemėžyje susibūrė sukilėlių pulkas, kuriam vadovavo pulkininkas inž. Jokūbas Jasinskis. Balandžio 23-ąją, susivienijęs su kitais pulkais, Jasinskis puolė caro kariuomenę ir puolė Vilnių.

Sukilėlių tradicijos išliko. 1863m. buvęs prūsų kariuomenės pulkininkas Lepelskis Nemėžyje surinko sukilėlių būrį, kuris vėliau kovėsi su caro kariuomene Rūdiškių miškuose. 1863 metų sukilime dalyvavo ir Nemėžio totoriai, kuriems vadovavo Samuelis Ulanas.

Nemėžis buvo mėgstama Vilniuas universiteto studentų, kurie buvo nusiteikę prieš caro valdžią, t.y. filmoatų, susitikimų vieta. Tarp jų buvo Adomas Mickevičius, Tomas Zanas, Onufrijus Petraškevičius, Jonas Čečiotas ir kiti.

1823m. - 1832m. Nemėžyje gyveno ir dirbo Vilniuas universiteto Astronomijos observatorijos direktorius prof. Piotras Slavinskis. Pas jį dažnai svečiuodavosi astronomas ir matematikas J.Sniadeckis, botanikas St.Judzilas ir garsus architektas K.Podčašinskis ir kiti.

Nemėžį valdė ir čia gyveno bajorai Sapiegos. Apie 1830-uosius metus iš Sapiegų Nemėžį perėmė grafas Benediktas Tiškevičius (1801 - 1866), buvęs Kauno gubernijos maršalka.

Manoma. kad apie 1840 - 1856 metus grafas pastatė velyvojo klasicizmo stiliaus rūmus bei kitus su jais kompoziciškai susijusius pastatus.

Priešais rūmus, ilgame vidiniame ūkinės paskirties kieme, stovėjo žirgų arklidės, dalis jų išliko iki šių dienų.

1914 metais Nemėžio dvarą, kurį sudarė Juodasis, Bareikiškių, Šveicarų, Rudaminos ir Dolinos polivarkai, įsigijo Mykolas Bochovicas. Tai buvo šių žemių paskutinis savininkas.

1939m. visi meno kūriniai ir istorinę vertę turintys daiktai buvo nacionalizuoti ir išgabent. Dalis jų pateko į Vokietiją. Verta paminėti, kad prieš karą šios gyvenvietės pavadinimas buvo moteriškos giminės - Nemežė.

Iš senovės paminklų yra išlikusi ir sena Nemėžio totorių mečetė, o Skaidiškėse senoji koplyčia, kuri prieš pora metų buvo atsatyta, ir ir buvo pavadinta Šv. Faustinos koplyčia. Nemėžyje šiuo metu taipogi yra statoma nauja koplyčia, kurios norėjo vietos katalikai.

 

*[[Skaidiškės]] – 4457 gyv.