Magnetaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

21 pridėtas baitas ,  prieš 14 metų
S
nėra keitimo aprašymo
SNo edit summary
[[Vaizdas:Magnetar-3b-450x580.gif|thumb| Magnetaras ir jo magnetinio lauko jegųjėgų linijos]]'''Magnetaras''', tai stiprų [[magnetinis laukas|magnetinį lauką]] turinti [[neutroninė žvaigždė]]. Magnetinio lauko kitimas salygojasąlygoja labai stiprų elektromagnetinį spinduliavimą, ypač [[Rentgeno spinduliai|rentgeno]] ir [[Gama spinduliai|gama]] srityse.
 
 
==Formavimasis==
 
Magnetarais tampa daug masyvesnės už [[Saulė|Saulę]] žvaigždės. [[supernova|Supernovos]] sprogimas nuneša didesnę dalį materijos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei žvaigždės masė nesiekia dviejų saulėsSaulės masių, ji virsta neutronine žvaigžde. Žvaigždei [[Gravitacinis kolapsas|kolapsuojant]], ji išsaugo savo kampinį inercijos momentą, dėl ko ji pradėdapradeda greičiau suktis apie savo ašį. Jeigu žvaigždės apsisukimų dažnis padidėja iki 300-1000 [[Hz]] - susikuria magnetaras. Dėl greito sukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 10^11 [[tesla|teslų]].
 
==Magnetinis laukas==
 
Magnetaro magnetinio lauko energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stirpiaistipriai įtakoja pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos [[plazma|plazmą]]. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jegųjėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus elektromagnetinis spinduliavimas.
Dėl stipraus lauko [[Anizotropija|anizotropiškumo]] žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Tokio nestabilumo pasekoje sukaupta energija gali buti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su Žemės drebėjimu. Magnetaro lauko virpesis išlaisvina energiją 10^39 [[Džaulis|J]] eilės. Tuo metu emituojami rentgeno ir gama spinduliai pagal intensyvumą palyginami su supernovos sprogimu.
 
Dėl stipraus lauko [[Anizotropija|anizotropiškumo]] žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Tokio nestabilumo pasekoje sukaupta energija gali butibūti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su Žemės drebėjimu. Magnetaro lauko virpesisvirpesys išlaisvina energiją 10^39 [[Džaulis|J]] eilės energiją. Tuo metu emituojami rentgeno ir gama spinduliai pagal intensyvumą palyginami su supernovos sprogimu.
Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tukstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetaru skaičių, galima teigti kad, mūsų galaktikoje yra virš 30 milijonų šiu savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.
 
Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tukstančiųtūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetarumagnetarų skaičių, galima teigti, kad, mūsų galaktikoje yra virš 30 milijonų šiušių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.
 
 
==Žinomi magnetarai==
 
*SGR 1806-20, 50 tukstančiųtūkstančių šviesmečių nuo žemėsŽemės, Šaulio žvaigzdynežvaigždyne. 1E 1048.1-5937, 9 tukstančių šviesmečių nuo žemės, Laivo Kilio žvaigzdyne.
*1E 1048.1-5937, 9 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Laivo Kilio žvaigždyne.
 
==Nuorodos==
[http://www.physics.mcgill.ca/~pulsar/magnetar/main.html Pilnas šiuo metu žinomų magnetarų sarašas]
 
[[category:Žvaigždės]]
12 187

pakeitimai