Karolina Praniauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: '''Karolina Praniauskaitė''' (1828-1859) - pirmoji lietuviškai rašiusi poetė, vertėja. == Biografija == Karolina Ona Praniauskaitė (Karolina Anna Proniewska) gimė 1828 01...
(Jokio skirtumo)

14:25, 26 spalio 2007 versija

Karolina Praniauskaitė (1828-1859) - pirmoji lietuviškai rašiusi poetė, vertėja.


Biografija

Karolina Ona Praniauskaitė (Karolina Anna Proniewska) gimė 1828 01 18 Padurbingio dvarelyje (Telšių raj.) žemaičių bajorų šeimoje. Tėvas Teofilis Praniauskas mirė, kai Karolinai buvo septyneri, nuo to laiko motina Eleonora vertėsi sunkiai. Karolinos broliai priklausė už Lietuvos nepriklausomybę nuo Rusijos imperijos pasisakantiems žemaičių intelektualams. Nuo vaikystės Karolina sirgo džiova. Karolina mokėsi savarankiškai, kalbėjo ir rašė lenkiškai ir lietuviškai, vertė iš lenkų kalbos, kurį laiką mokytojavo Telšiuose.

1855 metais per seserį Teklą Karolina susipažįsta su Antanu Baranausku, jaunu poetu, dirbusiu fermoje netolimame miestelyje Sedoje. Pora susirašinėjo laiškais, keitėsi savo kūryba. Karolina įkvėpė Baranauskui meilę Lietuvos kalbai ir literatūrai, paskatino jį rašyti lietuviškai. Praniauskaitės broils padėjo Baranauskui įstoti į kunigų seminariją Varniuose.

1858 broliui Otonui perėmus Utenos parapiją, Karolina su motina persikėlė gyventi į Utenos kleboniją. Čia K.Praniauskaitė 1859 05 26 mirė nuo džiovos, sulaukusi tik 31 metų. Jos laiškai ir dienoraščiai po mirties buvo sudeginti, neišliko taip pat ir jos fotografijų. Palaidota Utenos kapinėse, nors tikslus kapas nežinomas. Jos vardu pavadinta biblioteka Telšiuose.


Kūryba ir vertimai

Pirmuosius eilėraščius parašė septynerių metų amžiaus. Jos kūrybos leidybą finansavo brolis, dirbęs žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus sekretoriate. Kaip poetė Karolina buvo žinoma ir Lenkijoje, ir Lietuvoje, jos kūrybą publikavo populiarūs lenkiški laikraščiai (pavyzdžiui, Warsaw Gazette).

K. Praniauskaitės kūryba siejama su romantinės literatūros tradicija. K. Praniauskaitės literatūrinius interesus labiausiai formavo romantinė lenkų literatūra, susijusi su Lietuva, Vilniumi: A. Mickevičius (A.Mickevičiui ji pati parašiusi mažiausiai vieną eilėraštį), J. Kraševskis, V. Sirokomlė. Merginą žavėjo šių poetų kūriniuose poetizuojama Lietuva, jos mitologija, tautosaka, nes savo aplinkoje jautė kylančios, atgyjančios lietuvių dvasios įtaką.

K. Praniauskaitės eilėraščiuose jaučiamas trapus moteriškumas, subtili dvasios melancholija, ilgesys. Nuo K. Praniauskaitės lietuvių literatūroje pradeda formuotis moteriškumo kontūrai.

Ji parašė poemą ,,Žemaičių Didžiosios Kalvarijos atlaidai“ (1856) ir eilėraščių rinktinę ,,Dainelės“(1858).

K. Praniauskaitės vieta lietuvių poezijos istorijoje būtų buvusi problemiška (originalūs Karolinos darbai buvo publikuoti lenkų kalba), jei ne jos vertimai iš lenkų kalbos. Tarp žymiausių vertimų - dalis J. Kraševskio (Kraszewski) poemos „Vitolio rauda“(išspausd. 1858). Tai pirmas šio žymaus lenkų romantiko, daugiausia gyvenusio Vilniuje ir savo kūryboje panaudojusio nemažai lietuvių folkloro bei mitologijos motyvų, vertimas į lietuvių kalbą.