Bernardinų kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: thumb|240px|''Bernardinų kapinės'' '''Bernardinų kapinės''' – kapinės Vilniuje Užupyje – viena iš seniausių ir... |
(Jokio skirtumo)
|
12:02, 23 spalio 2007 versija
Bernardinų kapinės – kapinės Vilniuje Užupyje – viena iš seniausių ir vertingiausių istorinių – kultūrinių Lietuvos aspektų.
Istorija
XIX a. pradžioje Vilniuje, kai ir kitose Europos miestuose kapinės buvo atidaromos už miesto, o esančios miestuose uždarinėjo. Reikėjo uždaryti ir senas bernardinų kapines, veikusias XV a. – XVIII a. tarp bernardinų bažnyčiomis Šv. Pranciškaus bažnyčios, Šv. Onos bažnyčios ir Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios. 1810 m. miesto valdžia išskyrė vokiečių romos-katalikų kongregacijai, vadovaujamai bernardinų vienuolių žemės sklypą prie Polocko trakto ir Žvyro kalno naujoms kapinėms. Naujos kapinės buvo pašventintos 1810 m spalio 14 d. Atminti kapinių pašventimą pastatytas laikrodis.
1820 m. pastatyti dekoruoti kukliais piliastrais pasibaigiančiais timpanais kaustytais trimis kryžiais klasicistiniai kapinių vartai. Prie vartų šliejasi varpinė su trimis varpais [1].
1850 m. bernardinai pradėjo siekti praplėsti kapines. 1860 m. miesto valdžia išskyrė vakarinei kapinių dalei papildomą sklypą. Jis buvo pašventintas 1861 m. spalio 21 d., ko atminimui patatytas medinis kryžius.
Antroje XX a. pusėje kapinės buvo apsileido. Dabar dalyvaujant dvejiems fondams (Lietuvos ir Lenkijos) per penkis metus realizuojama kapinių atstatymo programa. 2005 m. kovo 10 d. per Lenkijos prezidento Aleksandro Kvasnevskio vizitą į Lietuvą Lenkijos prezidentas ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Bernardinų kapinėse atvėrė lentą su įrašu apie tai, kad jei įsipareigoja globoti kapinių restauraciją. [2].
Palaidoti
Kapinėse palaidota daug garsių Vilniaus ir Lietuvos XIX a. – XX a. veikėjų:
- Izidorius Veisas ([lenkų kalab|lenk.]] Izydor Weiss); 1774-1821), Austrijos kilmės dailininkas-raižytojas, knygų iliustratorius, Vilniaus Universiteto grafikos profesorius.
- Joganas Lėbenveinas (vok. Joannes Andreas Loebenwein); 1758-1822), Vilniaus universiteto anatomijos ir biologijos profesorius.
- Leonas Borovskis (lenk. Leon Borowskii) 1784-1846, Vilniaus universiteto retorikos ir poezijos profesorius.
- Stanislovas Junzilas (lenk. Stanisław Bonifacy Jundziłł) 1761-1847), Vilniaus universiteto profesorius, natūralistas ir pedagogas.
- Stanislovas Rosolovskis (lenk. Stanisław Rossołowski) 1797-1855), medikas, poetas, vertėjas.
- Kanutas Ruseckis (lenk. Kanuty Rusiecki); 1801-1860), dailininkas.
- Jonas Zenkevičius (lenk. Jan Zienkiewicz); 1825-1888), dalininkas, vyskupų Motiejaus Valančiaus ir Simono Daukanto portretų autorius.
- Juzefas Čekovičius (lenk. Czechowicz); 1819-1888), fotografas.
- Geleda Džeržinskaja, (1849—1896) Felikso Deržinskio mama.
- Fleris Stanislavas (lenk. Stanisław Fleury); 1861-1905), dailininkas ir fotografas.
- Vladislovas Zagorskis (lenk. Władysław Zahorski); 1858-1927), gydytojas, literatas, visuomeninis veikėjas.
- Zofija Kadenacova (mirė 1935 m. vasario 3 d., Juzefo Pilsuckio sesuo.
- Vytautas Kairiūkštis; 1890-1961), dailininkas ir meno istorikas.
- Antanas Ramonas; 1946-1993), rašytojas.
Literatūra
- V. Girininkienė, A. Paulauskas. Vilniaus Bernardinų kapinės. Vilnius: Mintis, 1994