Planinė ekonomika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S lietuvinimas |
S 2 kl |
||
Eilutė 1:
'''Planinė ekonomika''', arba '''socialistinė ekonomika''' – ūkio forma, kurioje visos įmonės priklauso valstybei (yra nacionalinė nuosavybė), o jų pelnas padalinamas tarp visų gyventojų sąlyginai tolygiai. Specialiai tam įkurtas valstybinis organas reguliuoja visų prekių kainas, atlyginimus ir kitų resursų paskirstymą. Galiausiai formuojasi visuomenė, sąlyginai nepasidalinusi į turtingus ir vargšus.
''Socialistinė ekonomika ''iš dalies ar visiškai draudžia privačią nuosavybę ir yra priešinga [[rinkos ekonomika]]i. Ji labai patraukli neturtingiems asmenims, kurie ne tik galvoja, kad nieko nepraras, bet tikisi esant bendrai nuosavybei gauti vienodą ar bet didesnę sukurto produkto dalį, didesnę algą. Bet nusmukus pragyvenimo lygiui neturtingi žmonės daugiausiai ir nukenčia.
== Planinės ekonomikos pranašumai ==
* Nebūna pinigų
* Nėra baimės, kad bus nesumokėtos algos, nes pinigų visada yra.
* Sugalvojami nauji darbai (dažniausiai mažai mechanizuoti), be to, nedemokratiškais būdais priverčiami dirbti visi darbingi asmenys (už bedarbystę [[TSRS]] buvo baudžiama nuo trėmimų TSRS valstybės gyvavimo pradžioje iki pusės metų nelaisvės paskutiniais dešimtmečiais, galiausiai įstatymas praktiškai nebuvo taikomas, nebent iš įkalinimo įstaigos grįžusiam asmeniui), taip panaikinama [[bedarbystė]] ir žmonės nors ką nors papildomai pagamina (pirmaisiais [[TSRS]] gyvavimo metais bei pietinėse respublikose dėl labai didelio gyventojų prieaugio jautėsi darbo trūkumas.
| |||