Rūšizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zaliavos (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
LinasD (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Rūšizmas''' - įsitikinimas, kad viena biologinėžmonių rūšis ([[Žmogus|Homo sapiens sapiens]]) yra pranašesnė ir vertingesnėkitą,kitas. turiRūšizmo daugiaukoncepcija daugiausiai naudojama [[Gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] šalininkų, teigiančių, kad žmonių elgesys su gyvūnais dažnai remiasi savęs iškėlimu ir kitų beirūšių vertėsnuvertinimu.
 
Ši sąvoka buvo pristatyta Ričardo D. Raiderio 1973 metais bandant apibrėžti prietarus, savo esmine forma artimus [[Rasizmas|rasizmui]] bei [[Seksizmas|seksizmui]].
==Istorija==
 
Pats žodis "rūšizmas" (angl. speciesism) buvo pirmą kartą paminėtas [[Anglija|Anglų]] [[Psichologija|psichologo]] Ričardo D. Raiderio 1973 metais bandant apibrėžti prietarus, savo esmine forma artimus [[Rasizmas|rasizmui]] bei [[Seksizmas|seksizmui]].<ref>{{cite web | url = http://www.guardian.co.uk/animalrights/story/0,11917,1543799,00.html | title = Richard Ryder. All beings that feel pain deserve human rights | accessdate=2007-10-15 | publisher=The Guardian}}</ref> Ričardas D. Raideris teigė, kad žmonės turi individą matyti kaip atskirą būtybę, o ne kaip tam tikros rūšies, rasės, lyties, amžiaus ar kitokių savybių atstovą. Jis, kaip ir kiti nepritariantys rūšizmui, siūlo gyvūnų jaučiamą skausmą vertinti taip pat, kaip ir žmonių skausmą.
 
Nors savoka "rūšizmas" yra sąlyginai nauja, ją atitinkančių minčių galima surasti jau nuo 18 a. pabaigos.
 
:''„Ateis diena, kai gyvūnai įgis tas teises, kurios prievartos būdu buvo nuslėptos nuo jų. Prancūzai pripažino, kad odos spalva nepateisina rasizmo. Vieną dieną gali būti pripažinta, kad kojų skaičius, odos skirtumai ar [[Kryžkaulis|os sacrum]] riba nėra svari priežastis atsisakant padėti kitoms juslinėms būtybėms. Kas gi nubrėžia tą neperžengiamą ribą? Ar tai gebėjimas mąstyti, o gal diskursas? Bet subrendęs žirgas ar šuo neabejotinai yra protingesnis, kaip ir kiti kalbūs gyvūnai, nei dienos, savaitės ar mėnesio sulaukęs kūdikis. Svarbu ne tai, Ar jie mąsto?, nei, Ar jie kalba?, bet tai, Ar jie kenčia?“'' - [[Jeremy Bentham|Jeremy Bentham]], 1798 m.<ref>Bentham, Jeremy. An Introduction to the Principles of Morals and Legislation, 1789</ref>
 
Po termino "rūšizmas" sukūrimo, jį labiausiai išpopuliarino filosofas [[Peter Singer|Peter Singer]], ypač su 1975 metais pasirodžiusia knyga [[Animal liberation|"Animal liberation"]], kurioje rašo:
 
:''Jeigu būtybė kenčia, negali būti jokio moralaus pasiteisinimo į tą kančią nekreipti dėmesio. Nesvarbu kokia tos būtybės prigimtis, lygybės principas reikalauja, kad jos patiriama kančia būtų vertinama tiek pat kiek ir kitų kančia. [...] Gebėjimas jausti skausmą yra vienintelė svarbi riba kai tenka spręsti, kieno interesai svarbesni. Perkelti šią ribą prie kitų požymių, kaip kad protingumo ar racionalumo, būtų subjektyvu. Kodėl tuomet nepasirinkti kitokių požymių, kaip kad odos spalva?''
:''Rasistai pažeidžia lygybės principą kai, atsiradus konfliktui tarp jų ir kitos rasės atstovų, didesnę vertę suteikia savajai. Panašiai rūšistai leidžia savo poreikiams tapti svarbesniais už kitų rūšių atstovų poreikius."''<ref>Singer, Peter. Animal Liberation: A New Ethics for our Treatment of Animals. New York Review/Random House, New York, 1975; Cape, London, 1976</ref>
 
Šiuo metu terminą "rūšizmas" naudoja nemažai filosofų ir gyvūnų teisių šalininkų.
 
==Šaltiniai==
{{reflist}}
 
Rūšizmo koncepcija yra naudojama daugiausia [[Gyvūnų teisės|gyvūnų teisių]] šalininkų, teigiančių, kad yra neracionalu bei etiškai neteisinga naudoti kitas gyvas būtybes [[Žmogus|žmogaus]] poreikiams tenkinti.
 
{{stub}}
[[Kategorija:Gyvūnų teisės]]
[[Kategorija:Diskriminacija]]