'''Autodafė''' (''[[Portugalų kalba|port.]]'' Auto da fe, ''[[Ispanų kalba|isp.]]'' auto de fe, auto de la fee) - tikėjimo aktas (''actus fidei''), viešasis inkvizicijos sprendimo vykdymas, ypač paplitęs XV-XVI a. ir iš dalies vėliau [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Portugalija|Portugalijoje]] ir ispanų kolonijose [[Amerika|Amerikoje]]. Nuteisti atgailauti ir taikytis su bažnyčia buvo vedami į bažnyčią basi su žaliomis žvakėmis rankose, geltonais rūbais (mantela) su įstrižu [[Kryžius|kryžiumi]]. Nesusitaikę su bažnyčia buvo atiduodami į pasaulietinės valdžios rankas, kuri juos gyvus arba paspaugtuspasmaugtus geležiniu antkakliu (garota) degino viešoje aiškštėjeaikštėje. Autodafė Ispanijoje iš pradžių buvo taikoma daugiausia krikštytiems maurams ir žydams, kurie slapta laikėsi savo senosios tikybos arba jos papročių. Ypač autodafė pagausėjo įkūrus nuolatinius inkvizicijos tribunolus Sevilijoje ([[1481]] m.), Tolede ([[1486]] m.) ir kt., o [[Didysis inkvizitorius|didžiuoju inkvizitoriumi]] paskyrus Torquemadą. 1481 - [[1498]] m. Torquemada apie 15 000 žmonių sutaikinosutaikė su bažnyčia, o apie 2 000 buvo sudeginti ant laužo. XVI a,. Ispanijoje plintant reformacijai, karalių nurodymu vėl intensyviai pradėta taikyti autodafė. Po [[1781]] m. autodafė išnykstaišnyko. [[1808]] m. [[gruodžio 4]] d. buvo panaikintas inkvizicijos tribunolas, tačiau valdant [[BurbonaiBurbonas|Burbonams]] [[1814]] m. vėl atgaivintas.
