Jonas Čėsna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
red.
Eilutė 1:
'''Jonas Čėsna''' ([[1871]] m. [[Meškučiai|Meškučiuose]], ([[Marijampolės rajonas|Marijampolės raj.]]) – [[1912]] m. [[Mainersvilis|Mainersvilyje]], [[JAV]]) – mokytojas, [[knygnešys]], [[Politika|politinis]] ir visuomenės veikėjas.
 
== Biografija ==
 
Kilęs iš pasiturinčių valstiečių šeimos, bet anksti mirė tėvas, todėl motina norėjo, kad taptų [[kunigas|kunigu]]. Mokėsi [[Marijampolė]]sMarijampolės gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], bet [[1884]] m. už bandymą nelegaliai keliauti [[Vokietija|Vokietijoje]] iš gimnazijos buvo pašalintas. Per Vokietiją norėjo išvykti į [[Amerika|Ameriką]], kuria susižavėjo, skaitydamas tuo metu labai populiarius romanus apie [[indėnai|indėnus]].
 
Gimnazijos baigiamiesiems gzaminamsegzaminams rengėsi privačiai, bet, jų nelaikęs, [[1886]] m. pusiau legaliai išvyko į JAV, kur iki [[1890]] m. dirbo lietuvių parapinės mokyklos mokytoju.
 
[[1893]] m. grįžęs į Lietuvą tapo knygnešiu, gabeno [[spaudos draudimas|draudžiamą]] spaudą lietuviškais rašmenimis iš [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] į Marijampolę ir [[Kaunas|Kauną]]. [[1894]] m. su broliais Antanu ir Stanislovu, bei knygnešiais V. Bielskumi, V. Šlekiu, [[Juozas Kačergius|J.Juozu Kačergiumi]] ir [[Motiejus Baltūsis|M.Motiejum Baltūsiu]] įkūrė [[Sietynas (organizacija)|„Sietyno“]] draugiją. Jos steigiamasis susirinkimas 1894 m. [[birželio 21]] d. per [[Joninės|Jonines]] vyko Čėsnų namuose.
 
''Jono Meškučio'' slapyvardžiu rašė į [[Varpininkaivarpininkai|varpininkų]] spaudą. 1894 – 1894–[[1896]] m. iš brolių gavęs palikimo dalį, gyveno [[Irkutskas|Irkutske]]. Iš ten rašė į laikraščius [[Ūkininkas (laikraštis)|„Ūkininkas“]], [[Varpas (laikraštis)|„Varpas“]], „[[Vienybė lietuvninkų]]“, platino šiuos laikraščius tarp [[Sibiras|Sibiro]] lietuvių tremtinių. [[1896]] m. grįžęs į Marijampolę vadovavo F. Vitkausko krautuvei, bet bankrutavo ir pusmečiui vėl buvo išvykęs į Irkutską.
Nuo jo laiško, rasto pas [[Andrius Matulaitis|Andrių Matulaitį]], prasidėjo „Sietyno“ byla. [[Policija]]i atlikus kratą, jo namuose rasta draudžiamos literatūros. [[1897]] m. [[birželio 29]] d. suimtas, laikytas [[KalvarijaKalvarijos kalėjimas|Kalvarijos]] kalėjime]], [[1899]] m. [[vasario 3]] d. [[caras|caro]] aktu 3 m. ištremtas į [[Viatka|Viatkos]] guberniją, [[Slobodskas|Slobodską]], bet, dėl pablogėjusios sveikatos, [[1901]] m. balandžio mėn. perkeltas į [[Astrachanė|Astrachanę]].
 
[[1902]] m. išvyko į Irkutską, bet, po policijos kratos, kai buvo rasta daug spaudos lietuvių ir anglų kalbomis, jam teko bėgti į Lietuvą. [[1904]] m., panaikinus spaudos draudimą, buvo sustabdytos ir baudžiamosios bylos. 1904 – 1904–[[1906]] m. dirbo [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] knygyne [[Vilnius|Vilniuje]].
 
[[1906]] m. vėl išvyko į JAV. Apsistojęs Mainersvilyje, kur šachtose dirbo keli tūkstančiai lietuvių emigrantų, mokė jų vaikus.
 
== Nuorodos ==
* Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė „Šimtas knygnešių“, v. 1998.
 
* Benjaminas Kaluškevičius, Ona Žemaitytė „Šimtas knygnešių“, v. 1998.
 
[[Category:Lietuvos politikai|Čėsna, Jonas]]