Antanas Budriūnas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Antanas Budriūnas''' ([[1902]] m. [[rugsėjo 20]] d. [[Pabiržė]]je, ([[Biržų rajono savivaldybė|Biržų raj.]]). – [[1966]] m. [[spalio 5]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – vargonininkas, kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas.

Iš pradžių lankė slaptą [[DaugirdžiaiDaudžgiriai|Daudžgirių]] dvaro mokyklą, o vietos vargonininkas mokė muzikos. [[1919]] – [[1921]] m. vargonininkavo ir vadovavo mėgėjų chorams Pabiržėje ir [[Smilgiai (Biržai)|Smilgiuose]] ([[Biržų rajono savivaldybė|Biržų raj.]]).

[[1922]] – [[1938]] m. [[Kauno muzikos mokykla|Kauno muzikos mokykloje]] ir [[Kauno konservatorija|konservatorijoje]] mokėsi dainuoti (dėst. A. Kutkus), skambinti fortepijonu (dėst. Lidija Dauguvietytė ir [[Balys Dvarionas]]), kompozicijos (dėst. [[Juozas Gruodis]]), choro dirigavimo (dėst. [[Julius Štarka]] ir [[Nikodemas Martinonis]]).

[[1928]] m. pašauktas į karinę tarnybą [[Kaunas|Kaune]], vadovavo karių chorui, vargonininkavo [[Kauno soboras|Kauno Įgulos bažnyčioje]]. Tęsdamas studijas, dainavo „Dainos“ draugijos chore, buvo [[Dotnuva|Dotnuvos]] [[LŽŪA|žemės ūkio akademijos]] muzikos instruktorius ir mišriojo choro vadovas ([[1926]] – [[1937]] m.). Studentų choras su pasisekimu koncertavo [[Stokholmas|Stokholme]], dalyvavo [[1933]] m. 2-ojoje [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] dainų šventėje. Taip pat buvo Dotnuvos akademijos bažnyčios vargonininkas ir choro vadovas. 1938 – 1938–[[1940]] m. vadovavo Kauno studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] chorui, su kuriuo koncertavo [[Tartu]], [[Talinas|Taline]] ir [[Ryga|Rygoje]].

1937 – 1937–[[1942]] m. dėstė muziką Kauno gimnazijose ir dirbo konservatorijoje, 1940 – 1940–[[1941]] m. buvo direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams. 1942 – 1942–[[1948]] m. – Dotnuvos žemės ūkio akademijos dėstytojas, mišriojo choro vadovas ir vargonininkas. Studentų chorą (60 dalyvių) išmokė apie 40 dainų ir surengė 18 koncertų, [[1946]] m. respublikinės [[dainų šventė]]s varžybose pelnė trečiąją vietą.

Pirmaisiais pokario metais dėstė Kauno konservatorijoje, o nuo [[1949]] m. iki mirties – [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinėje konservatorijoje]] Vilniuje. 1949 – 1949–[[1950]] m. – Solinio dainavimo ir choro dirigavimo fakulteto dekanas, [[1951]] – [[1961]] m. – Operinio parengimo katedros vedėjas, [[1959]] – 1961–1961 m. – direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, [[1962]] – [[1964]] m. – Choro dirigavimo katedros vedėjas, ilgametis choro studijos vadovas ir dirigavimo dėstytojas, nuo 1951 m. – docentas, nuo [[1965]] m. – profesorius.

[[1957]] – 1959–1959 m. dėstė ir [[VPU|Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto]] Muzikos katedroje. Aukštosiose mokyklose išugdė būrį choro dirigentų. 1961 m. įkūrė Respublikinį muzikos mokytojų mišrųjį chorą ir buvo jo meno vadovas bei vyr. dirigentas. Choras padėjo pakelti kvalifikaciją daugeliui Lietuvos mokyklų muzikos mokytojų – chorvedžių, surengė koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

A. Budriūnas buvo ikikarinės Lietuvos įvairių organizacijų dainų švenčių dirigentas, pokario metų respublikinių dainų švenčių konsultantas, Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narys ir dainų švenčių dirigentas, 1964 m. – I respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, chorų apžiūrų ir konkursų [[žiuri]] pirmininkas arba narys, valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.

[[Boleslovas Zubrickas]]. [[Pasaulio lietuvių chorvedžiai]]: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.