Komantas (jotvingis): Skirtumas tarp puslapio versijų

34 pridėti baitai ,  prieš 14 metų
S
nėra keitimo aprašymo
(prid. nežym. patikslinimas)
S
[[1273]] ir [[1278]] m. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] valdomą [[Kulmo žemė|Kulmo žemę]], [[1280]] m. − [[Semba|Sembą]]. Tais pačiais ar [[1281]] m. Komantas iš savo tėvonijos pasitraukė į [[LDK]] priklausiusią Rusios dalį (tikriausiai į [[Gardinas|Gardiną]]<ref>Su Komanto gyvenimu Gardine gali būti susiję ''Kamantavo'' ([[baltarusių kalba|brus.]] Komatava, − km. į pietryčius nuo Gardino, dešiniajame Nemuno krante, dabartiniame Baltarusijos Gardino rajone) ir ''Kamintiškių'' (tarmiškai ''Kaminciškės'' [*<''Kamenciškės'' <''Kamanciškės''(?)], − km. [[Merkinės seniūnija|Merkinės seniūnijoje]]) vietovardžiai. Pasak [[Artūras Dubonis|A. Dubonio]], XVI a. I pusės šaltiniai liudija su Komantu susijusią infrastruktūrą („Skomanto dvarvietė“, „Skomanto kaimas“ ir „Skomanto kelias“) egzistavus ir dab. [[Leipalingis|Leipalingio]] apylinkėse.</ref>); tiesa, iš ten (?) (arba vėliau perkeltas į Vakarų Lietuvą) jis galėjo valdyti ir nemažą Vakarų bei Vidurio (?) Lietuvos dalį, − taip manyti leidžia netoli [[Veiviržėnai|Veiviržėnų]] esančio [[Skomantai|Skomantų]] kaimo vardas, šalia šio kaimo dunksantis didžiulis XIII a. įtvirtintas [[piliakalnis]], su Komanto [[Žemaitija|Žemaitijoje]] (hipotetiškai) turėtomis žemės valdomis sietinas netoli [[Rietavas|Rietavo]] esančio [[Gomantlaukis|Gomantlaukio]] („Komanto lauko“) kaimo vardas, taip pat su [[Gediminas|Gedimino]] (Komanto sūnaus?) vardu siejami dvigubas Kuplės-Veringos piliakalnis (į pietus nuo [[Kvėdarna|Kvėdarnos]], [[Vilkų Laukas|Vilkų Lauko]] km.) bei Gedminaičių kaimas (netoli [[Švėkšna|Švėkšnos]]).
 
[[1282]] ar [[1283]] m. Komantas, galbūt nepatenkintas po [[Traidenis|Traidenio]] mirties ([[1282]] m.) pasikeitusiu politiniu savo statusu ar gelbėdamasis nuo [[wikt:Ldk|Ldk]] [[Daumantas|Daumanto]] (spėjamo [[Mindaugas|Mindaugo]] sūnaus) keršto (1249 m. prieš Mindaugą sukilusius [[Tautvilas|Tautvilą]] ir Gedvydą pačioje LDK aktyviausiai rėmė Vakarų Žemaitijos ir Pietų Sūduvos kunigaikščiai), perbėgo pas kryžiuočius, buvo jų apkrikštytas (ar perkrikštytas pagal katalikiškas apeigas) ir kurį laiką gyveno [[Balga|Balgos]] pilyje.
 
[[1284]] m. Komantas buvo kariuomenės vedlys kryžiuočių žygio į [[Gardinas|Gardiną]] metu, o [[1285]] m. pavasarįbalandį gavo nedidelę žemės valdą [[Notanga|Notangoje]] ir kartu su trimis sūnumis įsikūrė toje valdoje buvusiame Stigėnų kaime ([[prūsų kalba|prūs.]] *Stigeni (iš prūs. ''stīgē'' 'daržinė'), vok. Steegen, lenk. Stegny, − netoli Prūsų Yluvos, dab. Elbingo pavieto ([[Lenkija]]) teritorijoje). Jame neužilgo ir mirė.
 
Gudų etnografo Pavelo Špileuskio liudijimu, Gardino ir Kauno gubernijų gyventojai istorines balades apie jotvingių kunigaikščio Komanto („Komato“) žygdarbius dainuodavę dar ir XIX a. viduryje.
 
Kai kurie istorikai, pvz., Lietuvoje dirbantis britas Stivenas Rouvelas (Stephen Rowell), Komantą tapatina su rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.) minimu Gedimino tėvu ar uošviu „[[Skalmantas|Skolomendu]]“; tikėtina, kad netrukus po 1285 m. (galbūt [[1289]] m.<ref>1289 m. vasarą lietuvių kariuomenė nusiaubė Varmijos vyskupo valdas, taigi tikriausiai ir buv. senprūsių Notangą, kurios teritorija tada sudarė dalį [[Varmijos vyskupija|Varmijos vyskupijos]] teritorijos; atskiri lietuvių karių būriai Notangą galėjo pasiekti ir tų metų rudenį, kai didelė lietuvių kariuomenė niokojo Sembą.</ref>) bent vienas iš Stigėnuose gyvenusių Komanto sūnų galėjo grįžti (pabėgti ar būti išvestas Sembą ir Notangą XIII a. pab. ne kartą niokojusios lietuvių kariuomenės) į [[LDK]].
 
== Išnašos ir nuorodos ==
 
<references/>
 
== Literatūra ==
*Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika, V., 1985.
 
*Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika, V., 1985.
*Rowell S. C., Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva, V., 2001.
 
*Шпилевский П. М., Путешествие по Полесью и белорускому краю, Минск, 1992, c. 40.
 
1 708

pakeitimai