'''Civilinis teisnumas''' (''[[angl.]] ''legal capacity;'', [[lot.]] ''caput'') -– nuo [[Romos imperija|Romos imperijos]] laikų vartojama teisinė sąvoka, reiškianti gebėjimą turėti civilinių [[subjektinė teisė|subjektinių teisių]] ir pareigų.
Civilinis teisnumas ir civilinis veiksnumas kartu sudaro [[teisinis subjektiškumas|teisinį subjektiškumą]] -– socialinę teisinę kategoriją, leidžiančią sukurti [[teisinis santykis|teisinius santykius]], t.y. sudaryti sandorius su kitais asmenimis.
== Teisnumas Romėnų teisėje ==
Romos laikais teisnumas (''lot. ''caput'') reiškė privilegiją, kurią asmuo galėjo įgyti esant trims sąlygoms: laisvei (''lot. ''status libertatis''); pilietybei (''lot. ''status civitatis''); šeimos galvos padėčiai (''lot. ''status familiae''). Teisnus žmogus vadinosi ''persona'' ir galėjo būti [[civilinės teisės subjektas|civilinės teisės subjektu]].
[Šaltinis: I. Nekrošius, V. Nekrošius, S. Vėlyvis ''Romėnų teisė'', Justitia, Vilnius, 1999]
Eilutė 17:
Teisnumas atsiranda gimimo momentu ir išnyksta asmeniui mirus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.2 str.).