Skalmantas (Gediminaičių protėvis): Skirtumas tarp puslapio versijų

▲'''Komantas''' ([[rusų kalba|rus.]] ''Skolomend''; galimi rekonstrukciniai variantai: Gomantas, Skalmantas, Kalmantas, Galmantas ir kt.), [[Gediminaičiai|Gediminaičių]] protėvis (galimas daiktas, kad jis yra tapatus [[Dainava (baltų žemė)|Sūduvos]] kunigaikščiui [[Komantas (jotvingis)|Komantui]]). Minimas tik rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab.). Joje Kulikovo mūšio ([[1380]] m.) dalyviai Andriejus ir Dmitrijus Algirdaičiai pirmojo šių brolių lūpomis įvardyti kaip Komanto proanūkiai (''pravnuki Skolomendovy''; kt. poemos nuoraše − ''Skoldimerovy''<ref>Komanto įvardijimą dar ir „Skaldimieru“ (*<''Кол(o)-димер'' <''Волoдимер''?) galima būtų interpretuoti kaip tikėtino stačiatikiško Komanto (= „stačiatikišką“ Gardino sritį (?) kurį laiką valdžiusio sūduvio Komanto?) krikšto Vladimiro (sulietuvintai − ''Valdimiero'') vardu atgarsį.</ref>: „Patys sau esame du broliai, [[Algirdas|Algirdo]] sūnūs, o anūkai mes − [[Gediminas|Gedimino]] (''Domentovy'', ''Jedimentovy''), o proanūkiai esame Komanto“. [[Ježis Ochmanskis|J. Ochmanskis]] (Jerzy Ochmański), „Zadonščinos“ informaciją apie Gediminą kaip Komanto sūnų bandydamas suderinti su tradiciniu Gediminaičių kildinimu iš [[Butvydas|Butvydo]], aukščiau pateikto fragmento žodį ''pravnuki'' verčia platesne prasme − „protėvis“, ir Komantą siūlo laikyti [[Gediminas|Gedimino]] seneliu. [[Tomas Baranauskas|T. Baranauskas]] tokiai interpretacijai prieštarauja, − esą Andriejus Algirdaitis nuosekliai „žingsniuoja“ į savosios giminės praeitį: nusakęs savo paties ir savo brolio tarpusavio giminystę („Patys sau esame du broliai“), po to jis įvardija savo ir Dmitrijaus tėvą Algirdą, po jo − savo ir Dmitrijaus senelį Gediminą, o iškart po pastarojo − savo ir Dmitrijaus prosenelį Komantą; kadangi tokiame kontekste Algirdaičio pasakojimo „peršokimas“ per vieną dinastijos kartą mažai tikėtinas, „Zadonščinos“ Komantą, pasak T. Baranausko, adekvačiausia būtų laikyti Gedimino tėvu.{{faktas}}