Piktžolė: Skirtumas tarp puslapio versijų

 

== Trumpaamžės piktžolės ==

'''Trumpaamžės piktžolės''' gyvena iki 2 metų. Per vystymosi ciklą subrandina sėklas, jas išbarsto, o vėliau sunyksta. Tokios piktžolės sudaro 2/3 visų Lietuvos [[pasėlis|pasėlių]] piktžolių. Pagal mitybos būdą trumpaamžės piktžolės skirstomos į tris gupes:

* '''Neparazitinės piktžolės'''. Jos vykdo [[fotosintezė|fotosintezę]], pačios iš dirvos apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis.

 

== Daugiametės piktžolės ==

Jų [[lietuva|Lietuvoje]] yra apie 30% visų piktžolių rūšių. Tai tokios piktžolės, kurios toje pačioje vietoje gali augti ir daugintis nuo kelių iki keliolikos metų. Žiemą jų antžeminės dalys sunyksta, o pavasarį iš požeminių organų vėl atželia.<br>Daugiametės piktžolės dauginasi sėklomis ir [[vegetacija|vegetatyviniu]] būdu. Pagal dauginimosi būdą jos skirstomos į sėklomis plintančias ir vegetatyviškai plintančias.

 

* '''Vegetatyviai plintančios piktžolės'''. Jos plinta ir dauginasi ne tik sėklomis, bet ir įvairiais vegetatyviniais organais ([[šakniastiebis|šakniastiebiais]], [[steibagumbis|stiebagumbiais]], [[svogūnas|svogūnais]] ir kt.). Pagal tai kokiais vegetatyviniais organais plinta, jos skirstomos į grupes.

** ''Šliaužiančiosios piktžolės''. Šios piktžolės dauginasi šliaužiančiu [[stiebas|stiebu]], kuris ties [[bamblys|bambliais]] įsišaknija ir taip susiformuoja naujas augalas. Pvz., [[šliaužiantysis vėdrynas]], [[žąsinė sidabražolė]], [[šliaužiančioji tramažolė]].

** ''Šakniaatžalinės piktžolės''. Šios piktžolės turi stiprią, giliai smingančią (1,0-1,5 m) šaknį ir keliais aukštais išsidesčiusias horizontalias šaknis, turinčias daug pumpurų, iš kurių išauga naujos atžalos. Pvz., [[dirvinė usnis]], [[dirvinė pienė]] ir kt.

** ''Stiebagumbinės piktžolės''. Pagrindinis jų dauginimosi organas yra [[dirva|dirvoje]] esantis šaknų sustorėjimas - stiebagumbis. Dirbant žemę stiebagumbiai lengvai trupa į atskirus [[narelis|narelius]], iš kurių išauga nauji augalai. Pvz., [[dirvinė mėta]], [[pelkinė norta]].