Piktžolė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2:
== Trumpaamžės piktžolės ==
'''Trumpaamžės piktžolės''' gyvena iki 2 metų. Per vystymosi ciklą subrandina sėklas, jas išbarsto, o vėliau sunyksta. Tokios piktžolės sudaro 2/3 visų Lietuvos [[pasėlis|pasėlių]] piktžolių. Pagal mitybos būdą trumpaamžės piktžolės skirstomos į tris gupes:
* '''Neparazitinės piktžolės'''. Jos vykdo [[fotosintezė|fotosintezę]], pačios iš dirvos apsirūpina vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis.
** ''Vasarinės piktžolės'' - Jos paprastai dygsta pavasarį, iki rudens ar greičiau subrandina sėklas, o po to sunyksta. Rudenį ar antroje vasaros pusėje sudygusios vasarinės piktžolės žiemą paprastai iššąla.
*** Efemerinės piktžolės yra tokios, kurios per vieną vegetacijos periodą užaugina 2-3 sėklų kartas. Tokios piktžolės yra [[daržinė žliūgė]],[[vienmetė miglė]] ir kt.
** Žiemojančios piktžolės. Jos sudygsta antroje vasaros pusėje ar rudenį, peržiemoja [[skrotelė]]s tarpsnyje, pavasarį sužydi ir subrandina sėklas. Jei sudygsta pavasarį, tai auga kaip vasarinės piktžolės - subrandina sėklas ir jas išbarsto tais pačiais metais. Kai kurios piktžolių rūšys auga ir kaip vasarinės, ir kaip žiemojančios piktžolės. <br>Tai [[dirvinė čiužutė]] (''Thlaspi arvense''), [[smalkinis tvertikas]] (''Erysimum cheiranthoides''), [[bekvapis šunramunis]] (''Tripleurospermum inodorum''), [[trikertė žvaginė]] (''Capsella bursa-pastoris''), [[dirvinė našlaitė]] (''Viola arvensis''), [[rugiagėlė]] (''Centaurea cyanus'') ir kt.▼
*** Ankstyvosios piktžolės sudygsta anksti pavasarį ir sėklas subrandina dažniausiai vasaros viduryje. Pvz., [[garstukas]], [[baltoji balanda]], [[paprastoji žilė]] ir kt.
** Žieminės piktžolės. Prisitaikiusios augti su [[žiemkenčiai]]s. Joms būtinas žiemojimas, nes tik tada subrandina sėklas. Pavasarį sudygusios žieminės piktžolės nesubrandina sėklų. <br> Tai [[dirvinė smilguolė]] (''Apera spica-venti''), [[ruginė dirsė]] (''Bromus secalinus'').▼
***Vėlyvosios piktžolės pradeda dygti jau gerokai įšilus žemei ir sėklas subrandina vasaros pabaigoje. Pvz., [[paprastoji rietmenė]], [[šiurkštusis burnotis]], [[rusvoji šerytė]] ir kt.
** Dvimetės piktžolės. Gyvenimo ciklas trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais išaugina skroteles, kurios peržiemoja. Pavasarį išauga stiebas, augalas sužydi ir subrandina sėklas. <br> Tai [[paprastoji morka]] (''Daucus carota'') ir kt.▼
▲** ''Žiemojančios piktžolės''. Jos sudygsta antroje vasaros pusėje ar rudenį, peržiemoja [[skrotelė]]s tarpsnyje, pavasarį sužydi ir subrandina sėklas. Jei sudygsta pavasarį, tai auga kaip vasarinės piktžolės - subrandina sėklas ir jas išbarsto tais pačiais metais. Kai kurios piktžolių rūšys auga ir kaip vasarinės, ir kaip žiemojančios piktžolės.
* Pusiau parazitinės piktžolės. Jų šaknys trumpos, turi čiulptukus, kuriais čiulpia maisto medžiagas iš gretimų augalų šaknų. Jei šalia nėra augalo, iš kurio galėtų siurbti medžiagas, pusiau parazitinės piktžolės pačios siurbia mineralines medžiagas iš dirvos ir vykdo fotosintezę, pasisavinti maisto medžiagas iš dirvos ir vykdyti fotosintezę, nes turi žalius lapus, stiebus ir šaknis. <br> Tai [[didysis barškutis]] (''Rhinanthus serotinus'') ▼
▲** ''Žieminės piktžolės''. Prisitaikiusios augti su [[žiemkenčiai]]s. Joms būtinas žiemojimas, nes tik tada subrandina sėklas. Pavasarį sudygusios žieminės piktžolės nesubrandina sėklų.
* Parazitinės piktžolės. Neturi žalių lapų ir šaknų, nevykdo fotosintezės. Stiebai besivyniojantys. Į parazituojamą augalą įaugina čiulptukus, kuriais siurbia jo pagamintas maisto medžiagas. <br> Tai [[dobilinis brantas]] (''Cuscuta trifolii'') ▼
▲** ''Dvimetės piktžolės''. Gyvenimo ciklas trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais išaugina skroteles, kurios peržiemoja. Pavasarį išauga stiebas, augalas sužydi ir subrandina sėklas.
▲* '''Pusiau parazitinės piktžolės'''. Jų šaknys trumpos, turi čiulptukus, kuriais čiulpia maisto medžiagas iš gretimų augalų šaknų. Jei šalia nėra augalo, iš kurio galėtų siurbti medžiagas, pusiau parazitinės piktžolės pačios siurbia mineralines medžiagas iš dirvos ir vykdo fotosintezę, pasisavinti maisto medžiagas iš dirvos ir vykdyti fotosintezę, nes turi žalius lapus, stiebus ir šaknis.
▲* '''Parazitinės piktžolės'''. Neturi žalių lapų ir šaknų, nevykdo fotosintezės. Stiebai besivyniojantys. Į parazituojamą augalą įaugina čiulptukus, kuriais siurbia jo pagamintas maisto medžiagas.
== Daugiametės piktžolės ==
* '''Sėklomis plintančios piktžolės'''. Tai tokios piktžolės, kurių [[šaknis|šaknys]] lieka žiemoti, o pavasarį iš jų vėl atauga [[augalas|augalai]]. Jos daugiausia išplinta sėklomis. Atsižvelgiant į šaknų sistemą, sėklomis plintančios piktžolės dar yra skirstomos į liemenšaknines ir kuokštašaknines.
** ''Liemenšakninės piktžolės''. Jos turi pagrindinę, gerai išvystytą šaknį ir į šonus išsikerojusias mažas šakneles. Pvz., [[paprastoji kiaulpienė]], [[rauktalapė rūgštynė]].
** ''Kuokštašakninės piktžolės''. Jų menkai išsivysčiusi pagrindinė šaknis ir gerai išvystytos šoninės šaknys, kurios sudaro kuokštą. Pvz., [[plačialapis gyslotis]], [[paprastoji barborytė]] ir kt.
* '''Vegetatyviai plintančios piktžolės'''. Jos plinta ir dauginasi ne tik sėklomis, bet ir įvairiais vegetatyviniais organais ([[šakniastiebis|šakniastiebiais]], [[steibagumbis|stiebagumbiais]], [[svogūnas|svogūnais]] ir kt.). Pagal tai kokiais vegetatyviniais organais plinta, jos skirstomos į grupes.
** ''Šliaužiančiosios piktžolės''. Šios piktžolės dauginasi šliaužiančiu [[stiebas|stiebu]], kuris ties [[bamblys|bambliais]] įsišaknija ir taip susiformuoja naujas augalas. Pvz., [[šliaužiantysis vėdrynas]], [[žąsinė sidabražolė]], [[šliaužiančioji tramažolė]].
** ''Šakniastiebinės piktžolės''. Dauginasi požeminiais stiebais, kurie vadinasi šakniastiebiai. Ant jų išauga [[pumpuras|pumpurai]], iš kurių leidžiamos šaknys ir formuojasi nauji augalai. Pvz., [[paprastasis varputi]], [[dirvinis asiūklis]] ir kt.
** ''Šakniaatžalinės piktžolės''. Šios piktžolės turi stiprią, giliai smingančią (1,0-1,5 m) šaknį ir keliais aukštais išsidesčiusias horizontalias šaknis, turinčias daug pumpurų, iš kurių išauga naujos atžalos. Pvz., [[dirvinė usnis]], [[dirvinė pienė]] ir kt.
** ''Stiebagumbinės piktžolės''. Pagrindinis jų dauginimosi organas yra [[dirva|dirvoje]] esantis šaknų sustorėjimas - stiebagumbis. Dirbant žemę stiebagumbiai lengvai trupa į atskirus [[narelis|narelius]], iš kurių išauga nauji augalai. Pvz., [[dirvinė mėta]], [[pelkinė norta]].
** ''Svogūninės piktžolės''. Jų stiebai žemėje baigiasi svogūnėliu, kuriais jie dauginasi. Pvz., [[laukinis česnakas]].
== Nuorodos ==
|