Puškaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

13 pridėta baitų ,  prieš 14 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S
S
Senovės prūsų dievo Puškaičio pagalbininkai barzdukai - chtoninės būtybės - buvo laikomi žemės turtų saugotojais. Jie vaizduojami mažais barzdotais piršto didumo žmogeliais, gyvenančiais po žeme, esančia po medžiais, dažniausiai sodybose, kuriuos dievas Puškaitis siunčiantis į žmonių jaujas, kad prineštų javų ir juos saugotų. Juos dar vadindavo bezdukais - gyvenančiais po bezdo medžiu, t.y. po šeivamedžiu, kurį žmonės daug kur vadina bezdu, nes jis skleidžia ypatingą kvapą.
 
Su dievu Puškaičiu ir jo pagalbininkais barzdukais arba bezdukais susijęs [[Ožys|ožio]] kultas. Šis [[kultas]] siejosi ir su [[Indų mitologija|indų]] [[Pušanas|Pušanu]] bei [[Graikų mitologija|graikų]] [[Panas (mitologija)|Panu]]. Puškaičiui puotos buvo keliamos du kartus per metus. Šventės dieną žmonės klojime statydavo stalą, ant kurio padėdavo keturis kepalus duonos, virtos ir keptos mėsos, sūrio, sviesto. Atlikdami [[Apeigos|apeigas]], kvietė barzdukus į vaišes. Paskui klojimo duris stipriai uždarydavo ir išeidavo, kad naktį barzdukai galėtų valgyti. Rytojaus dieną žmonės eidavo į klojimą žiūrėti, kokio maisto daugiau suvalgyta. Jeigu duonos - dievaičiai skalsins javus, jei mėsos - gyvuliai seksis ir t. t. Per kitą barzdukams skirtą šventę, siejamą su sėjos pabaigtuvėmis ir kurių metu naudojamos [[kaukės]], paprastai ant stalo dėdavo daugiau tų produktų, kuriuos paskutinį kartą jie labiau valgė. Taip darant, buvo prašoma padidinti javų derlių. Jeigu šeimininkai nemokėjo barzdukams įtikti, tai naktį jie vogė iš klojimų įvairias gėrybes ir nešė tiems, kurie juos geriau vaišino.
 
Pasėję javus, žmonės aukodavo derlių ir pasėlius saugantiems dievams aukas - gyvulius, ypač kiaules ir jų kojas, turinčias sąsajų su geru žemės išdirbiniu ir dangiškuoju lietumi. Taip pat buvo aukojami gyvybės simboliai - kiaušiniai ir prosenovinis apeiginis valgis - miežinių kruopų (grucės) košė.