Kliuni reformos: Skirtumas tarp puslapio versijų

I tūkstm. pab. Bažnyčią draskė daug problemų. Vyskupai, kunigai, vienuolynų viršininkai - abatai ir pats popiežius

dažnai buvo priklausomi nuo pasauliečių. Feodalas, įkūręs bažnyčią ar vienuolyną, laikė save jų šeimininku. Jis pats

kurio interesai buvo labiausiai pažeisti, buvo dar vaikas, o imperijoje nebuvo stiprios valdžios. Henrikui IV užaugus

ir sustiprinus savo valdžią, tarp jo ir popiežiaus didėjo nesutarimai.

Didelis konfliktas iškilo, kai Milano gyventojai išvijo vedusius kunigus ir juos palaikiusį vyskupą. Naujo

imperatoriaus paskirto vyskupo milaniečiai nepriėmė. Juos palaikė popiežius. Imperatoriui, galingiausiam tų laikų

25) basas, apsirengęs atgailautojo rūbais, tris dienas stovėjo prie pilies vartų ir meldė atleidimo. Galiausiai

popiežius priėmė Henriką IV ir jam atleido.

Vėliau imperatorius ir jo įpėdiniai tęsė kovą prieš Bažnyčios savarankiškumo augimą, bet popiežiai išsaugojo savo

galią. 1122 m. tarp imperatoriaus ir popiežiaus Vormse buvo pasirašyta sutartis - konkordatas. Vormso konkordate