Komantas (jotvingis): Skirtumas tarp puslapio versijų

Manoma, kad valdydamas Sūduvą Komantas rezidavo dab. Elko miesto ([[Lenkija]]) apylinkėse, prie Skomantų ež.ežero ([[lenkų kalba|lenk.]] Skomęckie jezioro) stovėjusioje pilyje, kurią istorikai sieja su Skomandburg’o („Komanto pilies“) piliakalniu; netoli šio piliakalnio, prie Skomantų ež.ežero, yra ir Skomantų kaimas (vok. Skomentnen, Skomanten, lenk. Skomęntno Wielkie). Su Komanto gyvenimu ir veikla iki 1282/1283 m. gali būti susijęs ir Kamantiškių (<*Komantiškių) kaimo ([[Merkinė]]s sen.) vardas.

[[1273]] ir [[1278]] m. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] valdomą [[KulmasKulmo žemė|Kulmo]] žemę]], [[1280]] m. &minus;− [[Semba|Sembą]]. Tais pačiais ar [[1281]] m. Komantas iš savosiossavo tėvonijos pasitraukė į [[LDK]] priklausiusią Rusios dalį (tikriausiai į [[Gardinas|Gardiną]]<ref>Su Komanto gyvenimu Gardine gali būti susiję ''Kamantavo'' ([[baltarusių kalba|brus.]] Komatava, − km. į pietryčius nuo Gardino, dešiniajame Nemuno krante, dabartiniame Baltarusijos Gardino rajone) ir ''Kamintiškių'' (tarmiškai ''Kaminciškės'' [*<''Kamenciškės'' <''Kamanciškės''(?)], − km. [[Merkinės seniūnija|Merkinės seniūnijoje]]) vietovardžiai.</ref>); tiesa, netrukus iš ten (?) jis galėjo būtivaldyti perkeltas(galbūt, įkaip LDK submonarchas) ir nemažą Vakarų [[Žemaitija|Žemaitiją]]bei Vidurio (?) Lietuvos dalį,&ndash; − taip manyti leidžia netoli [[Veiviržėnai|Veiviržėnų]] esančio [[Skomantai|Skomantų]] kkm. vardas ir šalia šio kaimo dunksantis didžiulis, XIII a. puikiai įtvirtintas [[piliakalnis]], taipsu patKomanto netoliese[[Žemaitija|Žemaitijoje]] esantys(hipotetiškai) turėtomis žemės valdomis sietinas netoli [[Rietavas|Rietavo]] esančio [[Gomantlaukis|Gomantlaukio]] („Komanto lauko“) kaimo vardas, taip pat su [[Gediminas|Gedimino]] (spėjamo Komanto sūnaus?) vardu siejami dvigubas Kuplės-Veringos piliakalnis (į pietus nuo [[Kvėdarna|Kvėdarnos]], [[Vilkų Laukas|Vilkų Lauko]] kkm., į pietus nuo Kvėdarnos) bei Gedminaičių kaimas (netoli Švėkšnos). Su tikėtinu Komanto gyvenimu Žemaitijoje sietinas ir netoli [[RietavasŠvėkšna|RietavoŠvėkšnos]] esančio [[Gomantlaukis|Gomantlaukio]] („Komanto lauko“). kaimo vardas.

[[1282]] ar [[1283]] m. Komantas, galbūt nepatenkintas po [[Traidenis|Traidenio]] mirties ([[1282]] m.) pasikeitusiu politiniu savo statusu ar gelbėdamasis nuo [[wikt:Ldk|Ldk]] [[Daumantas|Daumanto]] (spėjamo [[Mindaugas|Mindaugo]] sūnaus) keršto (12481249 m. prieš Mindaugą sukilusius jo brolėnus [[Tautvilas|Tautvilą]] ir Gedvydą pačioje LDK aktyviausiai rėmė Vakarų Žemaitijos ir Sūduvos kunigaikščiai), perbėgo pas kryžiuočius, buvo jų apkrikštytas (ar perkrikštytas pagal katalikiškas apeigas) ir kurį laiką gyveno [[Balga|Balgos]] pilyje.

[[1284]] m. Komantas buvo kariuomenės vedlys kryžiuočių žygio į [[Gardinas|Gardiną]] metu, o [[1285]] m. pavasarį jis gavo nedidelę žemės valdą [[Notanga|Notangoje]] ir kartu su trimis sūnumis įsikūrė toje valdoje buvusiame Stigėnų kaime ([[prūsų kalba|prūs.]] *Stigeni (iš prūs. ''stīgē'' &ndash; „daržinė“'daržinė'), vok. Steegen, lenk. Stegny,&ndash; − netoli Prūsų Yluvos, dab. Elbingo pavieto ([[Lenkija]]) teritorijoje). Jame neužilgo ir mirė.

Kai kurie istorikai, pvz., Lietuvoje dirbantis britas Stivenas Rouvelas (Stephen Rowell), Komantą tapatina su rusų poemoje „Zadonščina“ („Uždonė“; XIV a. pab. poemoje ''Zadonščina'' („Uždonė“) minimu Gedimino tėvu ar uošviu „[[Skalmantas|Skolomendu]]“; tikėtina, kad netrukus po 1285 m. (galbūt [[1289]] m.) bent vienas iš Stigėnuose gyvenusių Komanto sūnų galėjo grįžti (pabėgti ar būti išvestas Sembą ir Notangą XIII a. pab. ne kartą niokojusios lietuvių kariuomenės) į [[LDK]].

Rowell S. C., Iš viduramžių ūkų kylanti Lietuva, V., 2001.

Шпилевский П. М., Путешествие по Полесью и белорускому краю, Минск, 1992, c. 40.